Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Švenčionių rajono savivaldybė » Švenčionėlių seniūnija » Sena Pašaminė (2012)      

Apie kaimą

Sena Pašaminė (arba tiesiog Pašaminė) – kaimas Švenčionių rajono savivaldybėje, 4 km į šiaurės rytus nuo Švenčionėlių. Seniūnaitijos centras. Yra Švenčionėlių pagr. mokyklos pradinio ugdymo skyrius, biblioteka (nuo 1950 m.). Molio telkinys.
Netoli Senos Pašaminės yra ir Nauja Pašaminė.
== Istorija ==
Istoriniuose šaltiniuose dar vadinama Poszemien, Poszumien.
== Dvaras ==
Apie 1608 m. minimas pirmasis Senosios Pašaminės dvarininkas Stanislovas Narbutas. Jis mirė bevaikis ir dvaras perėjo jo giminaičiams Mikalojui, Jurgiui ir Jonui Narbutams, po to valdė Jonas, Jono sūnus; šis Senąją Pašaminę padovanojo Jonui Mykolui Narbutui. Lietuvos valstybės istorijos archyve yra išlikę keli seni šio dvaro inventoriniai aktai. 1631 m. aprašomas Jono Narbuto ir Marinos Rudominaitės–Dusėtiškės dvaras, pastatai, turtas. Vėliau Pašaminę valdė Mykolo sūnus Mykolas ir šio Mykolo sūnus Stanislovas Narbutas, Pašaminės bažnyčios ir vienuolyno fundatorius. Stanislovas Narbutas dvarą pardavė Jokūbui Daugėlai, po kurio mirties dvaras perėjo Antanui Daugėlai ir jo sūnui Justinui. Šis nusigyveno ir 1811–1812 m. įvyko Justino Daugėlos Pašaminės dvaro varžytinės. Dvaras suskaidytas ir atiduotas kreditoriams bei parduotas dalimis iš varžytinių Jurcevičiams, Sakovičiams. 1812 m. dalį Daugėlos dvaro nusipirko Kotryna Jurcevičienė, Mykolo Jurcevičiaus našlė. 1831 m. Pašaminės dvaro savininkės Kotrynos Jurcevičienės sūnūs Aleksandras ir Eduardas Jurcevičiai dalyvavo sukilime prieš Rusijos imperiją. Rusijos valdžia įkainojo visą dvaro turtą ir 3/16 dalis nusavino.
=== Turtas 1832 metais ===
1832 m. buvo įvertinti dvaro pastatai (visi mediniai, šiaudais dengti): gyvenamasis – 50 rublių, svirnas – 15 rublių, dvi arklidės – 16 rublių, tvartas – 30 rublių, daržinė – 10 rublių, valstiečių sodybos, priklausomai nuo pastatų kiekio ir būklės – 9–31 rublis. Dvare buvo gaunamas 1:3 rugių ir 1:4 kviečių derlius. Statinė rugių įkainota 5 rubliais, kviečių – 8 rubliais. Dvaro ekonomo metinis atlyginimas sudarė 20 rublius, piemuo gaudavo 6 rublius. Kiek daugiau nei 848 dešimtinės dvaro žemių įkainuotos 5002,35 rublio.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.