
Seda – miestas Mažeikių rajono savivaldybėje, 24 km į pietvakarius nuo Mažeikių. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Pietų, Rytų ir Šiaurės). Prie kelių 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė , 207 Seda–Židikai , 161 Telšiai–Seda . Pro miestą teka Varduva, rytiniame miesto pakraštyje telkšo Sedulos ežeras. Stačiakampio plano miestas, urbanistikos paminklas – miesto aikštė, į kurią sueina 6 keliai, nuo seno buvusi svarbi prekyvietė. Stovi dvi medinės bažnyčios: Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (nuo 1770 m.) ir Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia (nuo 1783 m.), lurdas (2006 m.). Romantizmo architektūros XIX a. antros pusės magazinas, XIX a. pradžios vandens malūnas. Yra Vytauto Mačernio gimnazija, biblioteka, paštas.
== Etimologija ==
Kazimieras Būga šio miesto vardą kildino iš vandenvardžio – netoliese esančio Sedos ežero (dar vadinamo Sedula; vandenvardinis vietovardis). LDK žemėlapiuose žymima Schwenden vardu. XX a. 1-ojoje pusėje minima kaip Sėda.
== Istorija ==
Seda minima nuo XIII a. XV a. Seda pradėjo garsėti kaip judrus pasienio su Livonija prekybos centras. Prie dvaro XVI a. pradžioje pastatyta bažnyčia, 1500 m. jau buvo Sedos miestelis, o 1508 m. įkurta parapija. 1538 m. vėl minimas miestelis, 1655 m. jam suteiktos turgaus ir prekymečių privilegijos. Miesto raidą skatino strateginė padėtis – prie kelio iš Livonijos į Žemaitiją. XVII a. viduryje ir per Šiaurės karus smarkiai nukentėjo. XVIII a. 2-ojoje pusėje atsigavo, 1780 m. gauta nauja prekymečių privilegija (minima kaip miestas). Po 1831 m. sukilimo, kuriame aktyviai dalyvavo tuometiniai Sedos savininkai Sapiegos, miesto valdos iš jų atimtos ir perduotos valstybei. Gyventojai taip pat buvo aktyvūs 1863 m. sukilime, platino uždraustą spaudą. XIX a. pabaigoje Seda – Telšių apskrities miestelis, valsčiaus centras.
Rusijos revoliucijos metu 1905 m. gruodį buvo nušalinta rusiška Sedos valsčiaus valdyba. Tarpukario metais mieste veikė elektrinė, žemės ūkio kooperatyvas, dvi lentpjūvės, kelios žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės. 1930 m. buvusiame Sedos dvare pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas. 1937 m. įkurta biblioteka. 1941 m. Sedoje dar neprasidėjus karui ėmė kurtis partizanų būrys. 1941 m. rugpjūtį Sedos žydų kapinėse Vokietijos okupacinės valdžios sprendimu sušaudyti vietos žydai. II pasaulinio karo metu, 1944 m. spalio 6-7 d. įvyko Sedos kautynės.
Po karo Sedos apylinkėse veikė Alkos rinktinės Lietuvos partizanai. 1950 m. Seda gavo miesto teises, 1950–1959 m. buvo rajono centras. 2004 m. patvirtintas Sedos herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Gotlybiškiai (2021, Šakių rajono savivaldybė)
Telišioniai (2017, Pakruojo rajono savivaldybė)
Žardeliai (2022, Radviliškio rajono savivaldybė)
Šapnagiai (2012, Akmenės rajono savivaldybė)
Pagiriai (2020, Kauno rajono savivaldybė)
Dapkūniškiai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Dargaičiai (2022, Šiaulių rajono savivaldybė)
Dvariškiai (2012, Pakruojo rajono savivaldybė)
Didieji Baušiai (2019, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Pupkaimis (2017, Jurbarko rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Panorama nuo Lizdeikos kalno piliakalnio
Raudondvaris nuo fabriko stogo
Reškutėnų apylinkės (Lygumai) nuo apžvalgos bokšto
Kazliškio apylinkės nuo vandens bokšto
Matiešionys nuo fermų bokštelio
Grikiapelės apylinkės nuo vandens bokšto
Rečionys nuo vandens bokšto
Pieštuvėnai nuo vandens bokšto
Birvėtos tvenkiniai nuo šėryklos
Rimšė nuo katilinės bokštelio žiemą
Atsitiktiniai kelių turai
4734 (Moniai-Bagdanonys-Strėva)
127 (Babriškės-Varėna-Eišiškės)
2032 (Jankūnai-Pernarava-Kampai II)
4316 (Zibalai-Beivydžiai)
195 (Kėdainiai-Krekenava-Panevėžys)
2403 (Slavinčiškis-Adomynė-Aluotas)
114 (Molėtai-Kaltanėnai-Ignalina)
1936 (Margininkai-Piliuona)
A5 (Kaunas-Marijampolė-Suvalkai*)
4210 (Galzdonai-Usėnai-Degučiai)