Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.
Nufilmuotos gyvenvietės Google Maps žemėlapyje. Visas nufilmuotų gyvenviečių sąrašas.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Vilniaus miesto savivaldybė » Naujininkų seniūnija » Salininkai (2021)      

Apie miesto dalį

Salininkai – Vilniaus miesto dalis, esanti 8 km į pietus nuo miesto centro, ties Salininkų gatve, Naujininkų seniūnijoje. Salininkus sudaro 3 pagrindinės dalys: Melioratorių, Naujoji ir Senoji. Salininkai rytuose ir pietryčiuose ribojasi su Pakupečiais, Pupine, Mickūnais, Kuzmiškėmis, pietuose – su Kelmijos sodais, vakaruose siekia Panerių miško pakraščius ir Raistelius, šiaurės vakaruose ribojasi su Ąžuolijais, o šiaurėje prieina Vilniaus oro uostas (prie jo – Sakalaičių ir Salininkų sodai). Rytiniu pakraščiu praeina Vilniaus–Lydos geležinkelis. Veikia paštas, ambulatorija, Vilniaus Salininkų gimnazija, lopšelis-darželis, biblioteka.
Salininkus aptarnauja 3, 9, 19, 42, 82 nr. autobusai (pagrindinės stotelės: Salininkai, Jono Štašaičio, Salininkų žiedas).
== Etimologija ==
Salininkai kildinami iš žodžio sala. Pasak vietos gyventojų gyvenvietė taip pavadinta, kadangi išsidėsčiusi žemoje, drėgnoje vietovėje.
== Istorija ==
Salininkų kaimas ir dvaras iš istorinių dokumentų žinomas XVI a. 1629 m. dvaro ribų apmatavimo dokumente valdytojų įrašytas LDK iždininkas Mikalojus Brosnickis. XVII a. dėl ribų bylinėjosi Vilniaus magistras su Vladislavu Goreckiu, Lydos pavieto iždininku („skarbny“). 1784–1866 m. kaime stovėjo Salininkų bažnyčia.
XIX a. Salininkų dvaras susijęs su Goreckių gimine. 1828 m. Antonas Goreckis, kariškis ir poetas, 1830–1831 m. laisvės kovų dalyvis, emigravęs į Paryžių, sudarė sutartį su Vilniaus karmelitais dėl pamaldų laikymo dvare. Antono sūnus Tadas Goreckis, dailininkas, priklausęs S. Daukanto draugų ratui, jį rėmęs materialiai, vedęs A. Mickevičiaus dukrą. 1864 m. revizija rodo, kad dvare buvo 48 „revizinės sielos“. Devintame XIX a. dešimtmetyje palivarke buvo 30, o kaime – 50 katalikų, gyveno ir 4 provoslavai. Antroji XIX a. pusė susiejo Salininkus su Vrublevskių gimine. Tuo metu kaimas priklausė Vilniaus apskrities Rudaminos valsčiui.
Vilniaus vaivadijos iždo rūmų 1923 m. sąraše nurodyta dvare buvus 197 dešimtinės žemės. Vladislavas Vrublevskis II pasaulinio karo metais giminės dvare buvo ūkvedžiu. Vokiečių okupacinė valdžia dvarą paėmė reicho reikalams. Tuomet (1942 m. gegužės 27 d. visuotinio gyventojų surašymo žiniose), dvare gyveno 36 asmenys (7 šeimos).
Sovietmečiu melioratorių gyvenvietė pradėjo kurtis 1949 m., buvusio Salininkų dvarininko V. Vrublevskio rūmuose. Buvo reikalingi mechanizatoriai, techninis personalas, darbų vykdytojai, statybininkai, raštinės darbuotojai ir kiti specialistai. Darbų vykdytojai statė gyvenamuosius namus, dirbtuves. Buvo išgręžtas artezinis šulinys, kuris tiekė vandenį melioratorių gyvenvietei. Išvalyti du užakę tvenkiniai, o vienas įrengtas naujai. Keitėsi Salininkų gyvenvietės: kilo nauji namai, dirbtuvės, bendrabučiai, katilinė, projektavimo instituto pastatas. Melioracijos pastatyta moderni autoįmonė, su didžiausiu autoparku Vilniaus rajone. Atvestos gamtinės dujos.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miesto dalį - lietuviškoje Vikipedijoje.