Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Varėnos rajono savivaldybė » Kaniavos seniūnija » Rudnia (2018)      

Apie kaimą

Rudnia – kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, Ūlos aukštupyje (dešiniajame upės krante), į pietvakarius nuo Panočių, 18 km piečiau Varėnos, Dainavos girioje. Seniūnaitijos centras. Stovi medinė Rudnios Švč. Mergelės Marijos, Nuolatinės Globėjos, bažnyčia (nuo 1910 m.), veikia Rudnios specialioji mokykla intelekto sutrikimų turintiesiems vaikams, yra paštas (LT-65019). Kaime yra per Ūla suformuota užtvanka, Rudnios vandens malūnas (kultūros paminklas, minimas nuo XVIII amžiaus). Girininkija (priklauso Varėnos miškų urėdijai); Rudnios girininkijos miške auga Stavario ąžuolas (gamtos paminklas). Pro kaimą eina vieškelis 5014 Varėna–Rudnia–Paramėlis–Katra .
Šiltuoju metų laiku Ūla pro kaimą praplaukia nemažai turistų. Kaimas apsuptas miškų, vakaruose plyti Ūlos kraštovaizdžio draustinis. Šalia kaimo yra Ūlos ežerėlis. Upės pakrantėse aptiktos senovinės Rudnios stovyklavietės.
== Etimologija ==
Kaimo vardas slaviškai reiškia „balų rūdos apdorojimo vieta“ (liet. rudnia ← bltr. рудня). Iki XVIII a. vidurio ji buvo vadinama Ūla. Tada buvo įrengta geležies liejykla ir kaimas pavadintas Rudnia.
== Istorija ==
XVIII a. pabaigoje Rudnioje buvo pastatyta geležies liejykla – kalykla, lydyta balų rūda. Šaltiniuose minimas 1777 m. Podraug minima ir Vengelonė, kur gyvenę liejyklai anglis gaminę anglininkai. XVIII a. pabaigoje Rudnioje gyveno Varnavičiai, Šakulčikai, Zargonskai ir Sabaliauskai, o Venglonėje gyveno Radzevičiai, Valackos, Novikai, Laniauskai, Pigockai, Švedai ir Jamontai. 1850 m. dokumentuose minimos rudniškių pavardės: Laniauskai, Prankauskai, Badarai, Mackevičiai, Akulavičiai, Jurgelevičiai, Lagunavičiai, Stachelevičiai (Stakeliai), Radkevičiai, Juknevičiai, Kaziukoniai, Nedzveckai, Verbickai, Narkauskai, Vojevuckai, Nalivaikos, Klimavičiai, Aliukai, Marcevičiai, Sedleravičiai, Sereičikai.
XIX a. pabaigoje gyventojai vertėsi apynių, grybų rinkimu. Pateko į Lydos apskrities Kaniavos valsčių. Buvo apylinkės centras. 1910 m. pastatyta Rudnios bažnyčia.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.