Gyvenvietės informacija

Romainiai

Šilainių seniūnija

Kauno miesto savivaldybė

Gyventojų skaičius (2021): 10000

Apie miesto dalį

Romainiai – Kauno miesto dalis šiaurės vakarinėje miesto dalyje, į šiaurę nuo Lampėdžių, prie Romainių gatvės. Yra Romainių tuberkuliozės ligoninė (atidaryta 1937 m., dabar KMUK filialas), sanatorija, Romainių kapinės, Romainių koplyčia.
== Etimologija ==
Romainių gyvenvietė minima XIV a. vidurio kryžiuočių kronikose. Petras Dusburgietis rašė, kaip Ragainės komtūras 1294 m. „užpuolė Lietuvos karaliaus žemę Aukštaičius, čia sudegino kaimą, vadinamą Romainiai, kuris pagal jų papročius buvo laikomas šventu, o visus gyventojus paėmė į nelaisvę arba išžudė“. Gyvenvietės senumą liudija ir piliakalnis, ir šaknis Rom -. Tai ta pati šaknis, kaip ir žodžių ramus, romus, Ramovė, Romuva. Spėjama, kad čia buvusi lietuvių šventykla, stovėjęs aukuras ir degusi amžinoji ugnis. Romainių miško parke iki šių dienų išlikę švento ąžuolyno likučiai. Istorikų duomenimis, šiame miške vykdavo pagoniškos apeigos, čia buvęs svarbus lietuvių religinis centras. Gali būti, kad Romainiuose veikė iš Nadruvos perkeltas Romuvos tarpgentinis religinis centras.
== Geografija ==
Romainiuose daug miškų: rytinėje dalyje – Linkuvos miškas, vakarinėje – Šilainių miškas. Miškuose peri 32 paukščių rūšys, kurios įtrauktos į Europoje globaliai nykstančių sparnuočių sąrašą, veši įvairūs saugotini augalai. Miške stūkso nebaigto statyti Romainių forto liekanos (1913–1915 m.). Romainiams priklauso taip pat Aukštutiniai Kaniūkai ir Vijūkai. Šiaurinė dalis Romainių likusi Kauno rajone.
== Istorija ==
1295 m. Ragainės komtūras Liudvikas iš Libencelės laimėjo mūšį prieš lietuvius ir sudegino šventu laikomą Romainių kaimą. 1336 m. Romainių saloje pastatyta Marienburgo pilis, o dešiniajame Nemuno krante – Bajenburgas (netoli Veliuonos). 1384–1402 m. sudaryti slapti kryžiuočių kelių į Lietuvą aprašymai, kurių bent dešimtadalis ėjo pro Romainius.
Apie XVI a. pastatyti senieji Romainių dvaro rūmai. XVIII a. Romainius valdė Vitebsko kaštelionas Simonas Sirutis, Karolis Prozoras ir jo sūnus Mauricijus, 1831 m. sukilimo metu vadovavęs Kauno apskrities 2000 sukilėlių būriui ir 2 mėnesiams užėmęs Kauną. Po sukilimo Romainius įsigijo bajoras Adomas Medekša.
1850–1917 m. valdė grafai Tiškevičiai, po to dvarą nusipirko J. Galvydis-Bikauskas, o palivarkas išnuomotas Draugijai kovai su tuberkulioze. 1937 m. šios draugijos Kauno skyriaus inciatyva Romainiuose įkurta tuberkuliozės ligoninė, pirmieji pacientai priimti liepos 2 d.
1946 m. Romainiai prijungti prie Kauno miesto, tačiau dalis kaimo liko Kauno rajone. 1969 m. atidaryta Romainių pradinė mokykla.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miesto dalį - lietuviškoje Vikipedijoje.

Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.
2012-2013 metais ir 2017-2024 metais nufilmuotų vietovių sąrašai (PDF).