Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Tauragės rajono savivaldybė » Mažonų seniūnija » Ringiai (2021)      

Apie kaimą

Ringiai – kaimas Tauragės rajono savivaldybėje, prie pat Pagramančio, dešiniajame Jūros upės krante. Per upę, šalia santakos su Ringe, veda transporto Ringių–Gudlaukio tiltas ir kabantis pėsčiųjų tiltas. Ringiuose įsikūrusi Pagramančio regioninio parko direkcija. Visai šalia kaimo yra tauragiškių pamėgta stovyklavietė „13-tas kilometras“, kadangi nuo Tauragės iki Ringių yra būtent 13 km. Aptiktas senovės pilkapynas.
== Istorija ==
Čia buvusiame kapinyne rasta III–V a. dirbinių, tai įrodo jog Ringiai – labai sena gyvenvietė. Pirmą kartą Ringiai (Ringelauken) minimi 1395 m. kryžiuočių sudaryto kelio į Žemaitiją aprašyme kaip tarpinis punktas pakeliui iš Greižėnų į Kaltinėnų apylinkes . 1561 m. kaime buvo 5 ūkiai, gyveno 7 gyventojai. Ilgainiui Ringiuose susidarė stambi privati valda – dvaras. XIX–XX a. pradžioje jį valdė Volmeriai. 1846 m. dvarui priklausė Ringių, Gudlaukio, Kuturių ir Pakuturių kaimai, iš viso net 1300 dešimtinių (1420 ha) žemės. 1927 m., vykdant žemės reformą, jau gerokai sumažėjęs dvaras panaikintas, jo valdos išdalytos naujakuriams bei girininkijai.
Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
1956–1961 m., nepaisant jokių gamtosauginių normų, prie pat Jūros ir Akmenos santakos pastatytas gyvulininkystės kompleksas. Kelios jo kiaulidės, buvusi karvidė teberiogso iki šiol.
Iš šiaurinės Ringių dalies – Antringio – kilęs kalbininkas Petras Jonikas (1906–1996). 1944 m. jis pasitraukė į Vakarus, tačiau dar 1939 m. spėjo pagarsinti gimtąjį kraštą išleisdamas knygą „Pagramančio tarmė“. Vartojant šiuolaikinius terminus joje aprašyta raseiniškių patarmės šnekta, kuria kalba šių apylinkių žmonės. Kalbininko gimtoji sodyba išlikusi, pažymėta koplytstulpiu.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.