
Reškutėnai (arba Raškutėnai, Reškutonys) – kaimas Švenčionių rajono savivaldybėje, Kretuono ežero rytinėje pakrantėje. Seniūnaitijos centras. Stovi Reškutėnų Šv. Izidoriaus bažnyčia (nuo 1924 m.), kapinės (jose laidojama nuo 1941 m.), pradinė mokykla (Švenčionėlių pagr. mokyklos „Ryto“ draugijos pradinio ugdymo skyrius), biblioteka (nuo 1953 m.), kaimo mokyklos etnografinis muziejus. Stūkso Reškutėnų piliakalnis.
== Etimologija ==
Anot padavimo, čia po kažkurio karo buvo apgyvendinta 18 raišų kareivių, ir jų sodybas aplinkiniai pavadino Raiškutėnais (dar ir dabar tarmiškai jie taip yra pavadinami).[reikalingas šaltinis]
== Geografija ==
Į rytus nuo Reškutėnų, anapus „šilelio“, Kretuonykščio ežeras. Iš jo išteka 4 km ilgio Žaugėdos upė, pratekanti šiauriniu Reškutėnų pakraščiu. Upėje anksčiau buvo gausu vėžių ir jų prisigaudydavo pilnas pintines.
Netoli, į vakarus nuo Reškutėnų, yra vienas didžiausių Lietuvoje Kretuono ežeras. Kretuono ežere yra 2 didelės salos. Pelkėtoje Plikojoje saloje yra daug retų paukščių, ir ji dar vadinama Paukščių sala. Prie ežero yra įrengtas paukščių stebėjimo bokštas. Skuivinės sala yra apaugusi medžiais (daug beržų) ir joje galima rasti net grybų.
Apie 2 km į šiaurę nuo Reškutėnų yra nemažas Vajuonio ežeras. Netoli Reškutėnų yra Veršelio kalnas, Žemaitiškės senovės gyvenvietė. Gražus Lygumų kalnas (pietiniame Vajuonio ežero krante), nuo kurio matosi visos Reškutėnų apylinkės ir ežerai. Jo papėdėje senų medžių alėja žymi dvarvietę.
== Istorija ==
Reškutėnų apylinkės apgyvendintos dar neolite – gyventojai čia vertėsi medžiokle, žvejyba, augino raguočius.
XIX a. pavadinimas nurodytas dvejopai – Raszkuciany ir Reszkutony. Minima, kad kaime buvo 18 trobų ir 143 gyventojai. Geografijos žodyne nurodyta, kad Reškutonys yra prie Gromenio upelio. Šiandien, kad čia būtų upelis, niekas jau neprisimena, tačiau vietovardis Paupelis (vietinių tariamas „Papelis“) – labai pažliugusi pelkė – leidžia spėti upelį buvus.
1911 m. Reškutėnuose įsteigta trijų skyrių pradžios mokykla. Ji buvo rusiška, o lietuviškai mokyta tik tikybos. Lietuviška pradžios mokykla įsteigta tik 1918 m. Pirmais metais ją lankė jau 15 mokinių. Pirmoji mokytoja buvo Kazimira Kurpytė (1894–1968). Lenkai įsteigė savo mokyklą, tačiau lietuviška buvo gausesnė – 1926 m. lietuvių mokyklą lankė 26 mokiniai, o lenkišką – 15. 1933 m. lenkai lietuvišką mokyklą uždarė, tačiau buvo išsireikalauta, kad lenkų mokykloje būtų mokoma ir lietuviškai. 1936 m. lenkai uždarė ir lietuvišką skaityklą. Šiuo metu Reškutėnuose veikia „Ryto“ draugijos pradinė mokykla, turinti muziejų (Nalšios visuomeninio muziejaus filialą), kurio vadovė yra Viktorija Lapėnienė. Jame yra per 1000 įvairių eksponatų.
Reškutėnuose yra 1921–1923 m. statyta Šv. Izidoriaus vardo bažnyčia. Ją 1923 m. pašventino kunigas Petras Prunskis. Vėliau iš Švenčionėlių lenkų nupirkti nedideli, kojomis minami vargonėliai. Jais grota iki 1940 metų. 1949 m. nupirkta fisharmonija, o vargonėliai išmesti. 1927 m. Reškutėnus aplankė arkivyskupas R. Jalbžykovskis. 1940 m. kunigas K. Gaujauskas archivyskupijos paprašė, kad įkurtų atskirą parapiją. Prašymas buvo patenkintas. Bažnyčia nešildoma, tačiau išsiskiria vargonais ir choru. Kiekvieną sekmadienį vyksta 2 val. trukmės mišios.
1929 m. J. Vinciūnas įsteigė Šv. Kazimiero draugijos skyrių. Jo rūpesčiu 1930 m. prie Žaugėdos upelio buvo pastatytas akmeninis Vytauto paminklas 500 metų sukakčiai paminėti (pirmasis lenkų okupuotame Vilniaus krašte). Už tai lenkų valdžia draugijos pirmininką ir jos narius nubaudė.
1934 m. Reškutėnuose kilo didelis gaisras, sudegė 75 trobesiai. Bažnyčia, mokykla, krautuvė ir kelios sodybos išliko. Lenkai iš tos nelaimės tik juokėsi, o atstatyti namus gyventojams padėjo Vilniaus lietuvių komitetas.
1945 m. balandžio 13 d. tarp Lietuvos partizanų ir sovietų NKVD pajėgų vyko Reškutėnų kautynės.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Bačkininkai (2021, Švenčionių rajono savivaldybė)
Myliai (2024, Švenčionių rajono savivaldybė)
Laukiai (2023, Švenčionių rajono savivaldybė)
Zablatiškė (2023, Švenčionių rajono savivaldybė)
Rėkučiai (2021, Švenčionių rajono savivaldybė)
Reškutėnai (2013, Švenčionių rajono savivaldybė)
Stanislavavas (2021, Švenčionių rajono savivaldybė)
Gramackai (2021, Švenčionių rajono savivaldybė)
Švenčionėliai (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Sariai (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Meldučiai (2020, Rokiškio rajono savivaldybė)
Padvarionys (2013, Vilniaus rajono savivaldybė)
Juodupėnai (2021, Kretingos rajono savivaldybė)
Lakštingalos (2023, Jonavos rajono savivaldybė)
Kalotė (2012, Klaipėdos rajono savivaldybė)
Lėnas (2012, Ukmergės rajono savivaldybė)
Krakės (2017, Kėdainių rajono savivaldybė)
Gružos (2023, Ukmergės rajono savivaldybė)
Raudoniškės (2024, Trakų rajono savivaldybė)
Guobiniai (2018, Druskininkų savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Panorama nuo Lepelionių piliakalnio (Napoleono kepurė)
Štadvilių apylinkės nuo vandens bokšto žiemą
Pakertų apylinkės (Juknonys) nuo vandens bokšto
Burvelių alkalanis ties laiptais link Nevėžio
Svėdasai nuo vandens bokšto
Petkūnai nuo vandens bokšto
Skverbai nuo vandens bokšto
Bezdonys nuo vandens bokšto
Kirdeikių apylinkės nuo vandens bokšto
Raubonys nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
3323 (Laukiškės-Dvylikiai)
3205 (Plungė-Žlibinai-Žarėnai)
223 (Užventis-Varniai)
180 (Druskininkai-Leipalingis-Seirijai)
2918 (Laipuškiai-Gačioniai-Smilgiai)
213 (Aleksandrija-Ginkūnai)
2618 (Gudeliai-Daugirdai-Žiūronys)
2602 (Kazlų Rūda-Višakio Rūda-Bliuviškiai)
1212 (Troškūnai-Latavėnai-Didžiuliškiai)
1216 (Sedeikiai-Mikieriai-Čiukai)