Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Jurbarko rajono savivaldybė » Raudonės seniūnija » Raudonė (2012)      

Apie miestelį

Raudonė – miestelis Jurbarko rajono savivaldybėje, 28 km į rytus nuo Jurbarko, šalia kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda . Seniūnijos centras, Raudonės seniūnaitija. Garsi Raudonės pilis (XVI a.) su dideliu parku, stovi Raudonės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (pastatyta 1932 m.), veikia biblioteka, Veliuonos kultūros centro Raudonės skyrius, Raudonės bendruomenės centras, 3 prekybos įmonės, paštas (LT-74057), vaistinė, medicinos punktas.
== Etimologija ==
Miestelio vardas – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo čia tekančio Raudonės upėlio (dešinysis Nemuno intakas).
== Geografija ==
Raudonė įsikūrusi Panemunių reg. parke, dešiniajame Nemuno krante, žemutinėje ir viršutinėje Nemuno terasose. Pro miestelį iš rytų į vakarus teka Raudonės upelis, kuris miestelio vakaruose pasuka pietų kryptimi ir įteka į Nemuną. Nuo Raudonės atsiveria gražios paukščių regyklos, yra pėsčiųjų takas. Dvare vyksta muzikos koncertai.
== Istorija ==
Su Raudone siejama garsioji Rytprūsių legenda apie Bajerburgo mergelę.
Praeityje Raudonė neturėjo nei savivaldos teisių, nei herbo, bet vietovę išgarsino Raudonės pilis, pastatyta dar XVI a. Iki XVI a. čia buvo karališkasis Raudonės dvaras, priklausė Ldk Žygimantui Augustui, vėliau kunigaikštis dvarą perleido prūsų kilmės pirkliui Krišpinui Kiršenšteinui. 1636 m. minima koplyčia. XIX a. Raudonė – dvarvietė Kauno apskrityje.
1932 m. įrengta Raudonės bažnyčia.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1998 m. patvirtintas Raudonės herbas. 2018 m. uždaryta Raudonės pagrindinė mokykla.
== Pilis ==
Miestelį garsina Raudonės pilis. Iš pilies bokšto viršūnės atsiveria gražios Raudonės apylinkės. Greta – senas parkas, kuriame stovėjo legendomis apipintas Gedimino ąžuolas. Netoli ąžuolo kyla nedidelis medžiais apaugęs kalnelis, Beždžionkalniu vadinamas. Legendoje sakoma, kad vienas dvarponis turėjęs beždžionėlę, kurią labai mylėjęs. Šiai mirus, ponas gražiai palaidojo ir kapo vietoje supylė kalnelį. Čia gausu poilsiui skirtų vietų – Šaulių aikštė, Draugystės kalnas, Meilės kalnas.
Parke auga sena devynių kamienų liepa. Jos šakose dviejų metrų aukštyje yra įaugęs geležinis strypas. Pagal žmonių pasakojimus Raudonės ponai čia rišdavę ir plakdavę baudžiauninkus. Raudonės parke auga ir daugiau senų įspūdingų savo išvaizda medžių: ąžuolų, kaštonų, liepų. Iš jų saugomi išskirtiniai medžiai: Gediminaičio ąžuolas, Raudonės liepa, Raudonės juodoji tuopa.
Prie tvenkinio išlikęs mūrinis malūnas. Pilies bokšte įrengta paroda, nuo kurios matomas Nemuno slėnis iš viršaus.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.