
Prienai – miestas Lietuvos pietuose, Kauno apskrityje, abipus Nemuno. Prienų rajono savivaldybės ir Prienų seniūnijos centras. Didžioji Prienų dalis yra išsidėsčiusi kairiajame Nemuno krante – dešiniajame yra tik Paprienės mikrorajonas, kuriame yra centrinė ligoninė. Taip pat yra senelių globos namai. Per Nemuną Prienuose nutiestas vienas tiltas – Greimų tiltas. Miesto centre yra Laisvės aikštė, medinė Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia (pastatyta 1750 m.), krašto muziejus, kultūros centras, paštas, Ldk Kęstučio paminklas (pastatytas iš bronzos 1937 m., skulptorius K. Ausiejus; atstatytas 1990 m., skulptorius G. Kamarauskas, architektas K. Lupeikis), Prienų piliavietė (arba Butlerio pilis) ir Revuonos parkas (miesto parkas), link šiaurės – miesto kapinės.
Prie Drubengio kranto išlikę vienos didžiausių Lietuvoje buvusių popieriaus dirbtuvių (XVIII–XIX a.) pastatai. Išlikęs vandens malūnas, pastatytas XIX a. Prienų piliavietės ir Prienų dvaro vietoje.
== Etimologija ==
Miesto vardas tikriausiai yra asmenvardinis vietovardis – dar ir dabar yra tokia pavardė. Viena legenda pasakoja, kad vietovė pavadinta čia medžiojusio kunigaikščio Prienio vardu. Esą šis legendinis kunigaikštis, sužavėtas apylinkių grožio, pastatė čia pilį ir davė jai savo vardą. Pagal kitą padavimą, senovėje į Prienus siųsdavo nusikaltėlius, kurių vienas (pavarde Prienas) prie Mielupio upelio pasistatęs sodybą, gavusią savininko pavardę.
== Geografija ==
Miestas yra 39 km į pietus nuo Kauno, 100 km į vakarus nuo Vilniaus, 30 km į šiaurę nuo Alytaus ir 40 km į rytus nuo Marijampolės. Šiaurės vakariniame Prienų pakraštyje yra kolektyvinių sodų, pietvakariuose plyti Prienų šilas. Miesto pakraščiai prie Nemuno kranto priklauso Nemuno kilpų regioniniam parkui. Link Birštono kurorto veda asfaltuotas takas pėstiesiems ir dviratininkams. Miesto prieigose prie kelio į Kauną stūkso Mačiūnų (Prienų) piliakalnis.
Per Prienus eina magistralinis kelias:
A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė
E28 Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas
Krašto keliai:
189 Prienai–Skriaudžiai į šiaurės vakarus
130 Kaunas–Prienai–Alytus iš šiaurės į pietus
== Istorija ==
Istoriniai šaltiniai apie Prienus rašo nuo 1502 m., kai Ldk Aleksandras Prienų dvarą ir aplinkines žemes padovanojo didikui Mykolui Glinskiui. 1604 m. pastatyta pirmoji Prienų bažnyčia. Vėliau Lietuvos valdžia jo visus turtus konfiskavo.
Prienų miestas pradėjo augti XVII a. prie dvaro. 1609 m. jam buvo suteiktos Magdeburgo teisės, šalia senosios gyvenvietės (matyt, linijinio plano) išmatuota naujoji (įprastinio stačiakampio plano). XVII a. 1-ojoje pusėje miestas padidėjo, bet per kartus keliskart degė. 1782 m. Prienų rakto inventoriuje aprašyta kvadratinė miesto aikštė, prie kurios buvo 27 žydų kiemai ir sinagoga. Prie Dvaro, Žaliosios, Kauno, Bažnyčios, Birštono, Balbieriškio gatvių buvo 95 kiemai. 1785 m. įkurta popieriaus dirbtuvė, viena didžiausių to meto Lietuvoje (išlikęs pastatas prie Popierinės tvenkinio). Joje savo veiklą pradėjo vokietis G. Thierbach, gaminęs aukštos kokybės popierių. 1791 m. Seimas atnaujino savivaldos teises, suteikė antspaudą ir herbą.
XIX a. miestas kiek išaugo – 1827 m. buvo 1972, o 1897 m. 2477 gyventojai. XIX a. pabaigoje Prienai – Marijampolės apskrities miestas.
1924 m. balandį Prienus nusiaubė didžiulis potvynis. 1933 m. rytiniame miesto pakraštyje buvo pradėtos statyti kareivinės Ldk Kęstučio penktojo pulko kariams. 1937 m. lapkričio 14 d. kareivinių teritorijoje ant Nemuno kranto atidengtas ~10 metrų aukščio Kęstučio paminklas.
Pokario laikotarpiu apylinkėse veikė Tauro apygardos, Geležinio Vilko partizanų rinktinės partizanai.
1946 m. rugpjūčio 3 d. Prienai tapo apskrities pavaldumo miestu. 1954 m. miestą nusiaubė gaisras. Sovietmečiu veikė „Sūduvos“ siuvimo fabrikas, sviesto, duonos įmonės, Eksperimentinė sportinės aviacijos gamykla (ESAG).
1996 m. patvirtintas naujasis Prienų herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Vyšniūnai (2012, Prienų rajono savivaldybė)
Kupriai (2013, Prienų rajono savivaldybė)
Išlaužas (2018, Prienų rajono savivaldybė)
Ingavangis (2013, Prienų rajono savivaldybė)
Juodbūdis (2023, Prienų rajono savivaldybė)
Žiūronys (2018, Prienų rajono savivaldybė)
Klebiškis (2012, Prienų rajono savivaldybė)
Antakalnis (2018, Prienų rajono savivaldybė)
Sūkuriai (2013, Prienų rajono savivaldybė)
Daukšiagirė (2018, Prienų rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Karsakai (2013, Kaišiadorių rajono savivaldybė)
Vartūliškiai (2024, Pagėgių savivaldybė)
Amalviškiai (2023, Marijampolės savivaldybė)
Meilūnai (2019, Biržų rajono savivaldybė)
Eimučiai (2022, Šiaulių rajono savivaldybė)
Skaudvilė (2017, Tauragės rajono savivaldybė)
Sirutiškis (2012, Kėdainių rajono savivaldybė)
Jonuškai (2017, Ukmergės rajono savivaldybė)
Buitūnai (2024, Utenos rajono savivaldybė)
Nosėnai (2024, Molėtų rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Kalviai nuo vandens bokšto
Biržūnai nuo vandens bokšto
Imbradas nuo katilinės kamino
Zadvarninkai nuo vandens bokšto
Antakalnis nuo vandens bokšto
Panorama nuo Aukštojo apžvalgos bokštelio
Antakalnis nuo vandens bokšto
Klausučių apylinkės nuo vandens bokšto
Aleksandravėlės apylinkės nuo kalvos
Punžonių apylinkės (Akuotninkai) nuo priešgaisrinio bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
5010 (Babriškės-Tolkūnai)
3913 (Tetėnai-Mištūnai-Pajuodupis)
2208 (Pėžaičiai-Švėkšna)
5306 (Zarasai-Kopūstinė-Turniškė-Salakas)
1213 (Juostininkai-Raguva)
4803 (Ukmergė-Siesartis-Skuoliai)
5214 (Bukiškis-Maišiagala)
4229 (Vilkiškiai-Bitėnai-Panemunė)
1901 (Vaišvydava-Piliuona-Pakuonis-Pabališkiai)
1007 (Akmenė-Klyšiai-Daunoriai)