
Priekulė – miestas Klaipėdos rajono savivaldybėje, 20 km į pietus nuo Klaipėdos, prie kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda . Seniūnijos centras, yra 2 seniūnaitijos. Mieste stovi Priekulės Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (nuo 1938 m.), Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčia, yra Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija, Priekulės specialioji mokykla, vaikų darželis, I. Simonaitytės memorialinis muziejus, biblioteka, paštas, hipodromas „Vingio parkas“ (vyksta jojimo varžybos), buvęs Priekulės dvaras, Priekulės Ernsto Vicherto teatras.
== Etimologija ==
XVI a. 1-ojoje pusėje miesto vietoje buvo Paminijos (ar Paminijo) kaimas (vandenvardinis vietovardis) – iš viso 3 sodybos. 1540 m. šito kaimo seniūnas buvo Lukas Priekulis (Lucas Precoll) ar Priekulė. Taigi, Priekulė yra asmenvardinis vietovardis. Pačios pavardės kilmė tikriausiai yra latviška (plg. Priekulės miestas Latvijoje). Tikėtina, kad asmenvardis Precoll yra atneštinis, juo labiau, kad panašiu laikotarpiu nurodomi keli asmenys su tokiu vardu įvairiose Rytprūsių vietose. V. Pėteraitis laiko asmenvardį priešdėlio prie- vediniu iš vakarų baltų šaknies kul- ‚kampas, įlanka‘.
Kita versija miesto vardą sieja su geografine padėtimi: Priekulė įsikūrusi Pajūrio žemumoje, prie Minijos upės kilpos, kuri senovėje vadinta kule. Pagal šią versiją, Priekulės vardas gali būti kildinamas iš žemaitiško posakio „prie kūlio“, nors pastebėtina, kad Priekulė istoriniuose šaltiniuose visada buvo rašoma su trumpąja u, o ne ilgąja ū.
Rašytoja Ieva Simonaitytė taip rašė apie etimologiją:
== Geografija ==
Miestas susiformavęs penkių kelių kryžkelėje: be pagrindinio kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , kelias ėjo į Dreverną, Lankupius, Ventę ir Agluonėnus. Didžioji miesto dalis yra dešiniajame Minijos krante, upės vingyje. Miestas įsikūręs šalia geležinkelio Šilutė–Klaipėda, 7 km į rytus nuo Kuršių marių. Vingio parke stovi gamtos paminklas – Priekulės ąžuolas (1,5 m storio ir 25 m aukščio). Priekulės mieste vyrauja pamario kraštui būdinga architektūra, nedidelio aukštingumo daugiabučiai, individualūs gyvenamieji namai. Šalia miesto yra keli nedideli priemiesčiai (Priekulės I k., Priekulės II k., Gropiškio, Pangesų k.).
Per Priekulę iki 2013 metų ėjo kelias 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda . Kelias nukreiptas 2013 metais į rytus nuo Priekulės pastačius aplinkkelį. Aplinkkelis tęsiasi nuo Dituvos iki kelio į Agluonėnus, vėliau ketinama pratesti iki Veiviržo upės. Iš Priekulės galima pasiekti Dreverną 2206 Priekulė–Dreverna–Svencelė . Taip pat eina kelias į Kintus 2201 Priekulė–Sakūčiai–Ventė . Yra veikianti Priekulės geležinkelio stotis. Per Miniją nutiesti Priekulės aplinkkelio, geležinkelio, automobilių kelio tiltai.
Gamtos vertybės:
Vingio parkas
Priekulės ąžuolas (išsaugotas nuvirtusio medžio kamienas)
Vingio parko ąžuolas
Šperberių ąžuolas
Ievos Simonaitytės bukas
Kliošų parko bukas
Kliošų parko kėnis
== Istorija ==
Pagal Melno taiką su Vokiečių ordinu, Priekulės apylinkės (kuriose gyveno nemažai lietuvių) atiteko Ordinui, o vėliau – Prūsijai. Pati Priekulė minima nuo 1511 m. XVI a. pabaigoje įkurta seniausia Klaipėdos krašte evangelikų liuteronų parapija. 1614 m. čia jau veikė krautuvė. XVIII a. pradžioje įkurta privilegijuota karčiama, iš kurios vėliau išaugo kulminis Priekulės dvaras. 1713 m. minimas ir valstybinis Domėnų dvaras. 1770 m. įsteigtas teismas.
XIX a. pabaigoje J. F. Šrėderio spaustuvėje buvo spausdinami lietuviški laikraščiai ir knygos, plitusios po Lietuvą carinės priespaudos laikais. Spaustuvė veikė 1865–1918 m. Per šį laikotarpį buvo išspausdintos 257 knygos, leisti 9 periodiniai spausdiniai, daug smulkių leidinių. XIX a. pabaigoje Priekulė – kaimas Klaipėdos apskrityje, jame veikė pašto stotis. 1898 m. įrengtas dujinis gatvių apšvietimas, 1902 m. įvestas telefonas.
1923 m. Priekulė atiteko Lietuvai. 1938 m. pastatyta Priekulės bažnyčia. 1945 m. įkurtas Priekulės tarybinis ūkis. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. 1950 m. įkurta biblioteka. Sovietmečiu buvo TSRS 50-mečio paukštininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Veikė sūrių, keramikos gamyklos.
2002 m. patvirtintas Priekulės herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Pajūris (2012, Šilalės rajono savivaldybė)
Kijėliai (2017, Molėtų rajono savivaldybė)
Dreverna (2021, Klaipėdos rajono savivaldybė)
Spengla (2018, Varėnos rajono savivaldybė)
Plytinė (2023, Palangos savivaldybė)
Kirdeikiai (2020, Utenos rajono savivaldybė)
Šuoliai (2024, Elektrėnų savivaldybė)
Rasos (2023, Vilniaus miesto savivaldybė)
Rukla (2017, Jonavos rajono savivaldybė)
Rimeisiai (2024, Ukmergės rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Pakaršys nuo vandens bokšto
Leipalingis nuo priešgaisrinio bokšto
Girsteitiškis nuo vandens bokšto
Paluknys nuo priešgaisrinio bokšto
Viešintos nuo vandens bokšto
Šutonių apylinkės nuo vandens bokšto žiemą
Zavišonys nuo vandens bokšto
Suviekas nuo vandens bokšto žiemą
Preilos apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Alizava nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
5304 (Vosyliškis-Stelmužė-*Raudaskola)
1808 (Kaišiadorys-Stasiūnai-Triliškės)
5212 (Pilaitė-Čekoniškės-Sudervė)
3219 (Truikiai-Babrungėnai)
199 (Tauragė-Žygaičiai-Vainutas)
4924 (Avižieniai-Antalgė-Tirmūnai)
A17 (Panevėžio aplinkkelis)
4221 (Švėkšna-Bliūdsakiai-Šyliai)
3204 (Daugėdai-Užpeliai)
1821 (Paukščiai-Krivonys-Neprėkšta)