
Pivašiūnai – kaimas Alytaus rajono savivaldybės šiaurės rytuose, 23 km į šiaurės rytus nuo Alytaus, šalia kelio 220 Trakai–Rūdiškės–Pivašiūnai–Alytus . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1825 m.; garsėja Dievo Motinos paveikslu), Pakalnės koplyčia (1853 m.) ir buvusi Senųjų Trakų benediktinų rezidencija, veikia Pivašiūnų vidurinė mokykla, muzikos mokykla, biblioteka, paštas (LT-64069).
Pivašiūnai garsūs savo Šv. Mergelės Marijos atlaidais per Žolinę, kai ten atvyksta daug tikinčiųjų. Gyvenvietės pagrindinis objektas – ant kalno pastatyta Pivašiūnų bažnyčia; nakties metu apšviesta, ji yra matoma apylinkėse beveik 5 km spinduliu, o šviesos pašvaistės siekia beveik 10 km atstumu nutolusias vietoves. Dievo Motinos paveikslas išliko per miestelio gaisrus. Paveikslas papuoštas sidabro vainiku ir pavaizduotas miestelio herbe.
== Etimologija ==
Kaimo vardas – asmenvardinis vietovardis, kilęs iš asmenvardžio Pivašiūnas (lenk. Piwosz).
== Geografija ==
Kaimas yra Pivašiūnų moreniniame masyve (Dzūkų aukštuma). Netoli kaimo stūkso Pivašiūnų piliakalnis, šiaurės rytuose telkšo Ilgio ežeras, šiaurės vakaruose yra Pivašiūnų miškas ir Pivašiūnų geomorfologinis draustinis, žvyro telkinys.
== Istorija ==
Kaimelis pirmą kartą paminėtas 1608 m. žemių ribų dokumentuose, kuriame užsimenama apie kelią einantį iš Dusmenų. 1639 m. dvarininkas Jonas Klockis Pivašiūnų žemes padovanojo Senųjų Trakų benediktinų vienuolynui. 1648 m. Medilo seniūnas pastatydino bažnyčią, tapusią Trakų bažnyčios filija. Fundatorius pavedė bažnyčią Trakų vienuoliams benediktinams, kurie čia gyveno iki 1831 m. sukilimo. Dvi pirmosios Pivašiūnų bažnyčios stovėjo įkalnėje, bet sudegė.
1825 m. parapijos klebonas Celestinas Soroka ant kalvos (aukščiausia miestelio vieta) pastatė naują klasicizmo stiliaus bažnyčią mūrinėmis kolonomis. XIX a. Pivašiūnai buvo kaimas ir dvaras, seniūnijos centras Trakų apskrities Butrimonių valsčiuje.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 2006 m. patvirtintas Pivašiūnų herbas. Kaimą smarkiai nusiaubė 2010 m. rugpjūčio 8 d. škvalas – nukentėjo šventorius, gatvės, Pivašiūnų piliakalnis.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Užupiai (2018, Alytaus rajono savivaldybė)
Tolkūnai (2018, Alytaus rajono savivaldybė)
Jurkionys (2024, Alytaus rajono savivaldybė)
Žuvintai (2018, Alytaus rajono savivaldybė)
Krokialaukis (2012, Alytaus rajono savivaldybė)
Nemunaitis (2018, Alytaus rajono savivaldybė)
Cigoniškiai (2023, Alytaus rajono savivaldybė)
Butrimiškiai (2013, Alytaus rajono savivaldybė)
Alovė (2012, Alytaus rajono savivaldybė)
Meškasalis (2013, Alytaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Pūstapėdžiai (2012, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Guostagalis (2019, Pakruojo rajono savivaldybė)
Varnioniai (2021, Radviliškio rajono savivaldybė)
Barteliai (2019, Varėnos rajono savivaldybė)
Masliškė (2021, Švenčionių rajono savivaldybė)
Kulautuva (2012, Kauno rajono savivaldybė)
Zasinyčiai (2023, Kupiškio rajono savivaldybė)
Žemaičių Kalvarija (2012, Plungės rajono savivaldybė)
Lioliai (2023, Kėdainių rajono savivaldybė)
Tuščiauliai (2017, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Žiobiškis nuo vandens bokšto
Degučiai nuo vandens bokšto
Giedraičiai nuo senojo vandens bokšto
Skverbai nuo vandens bokšto
Sadūnai nuo vandens bokšto
Panorama nuo Dryžių piliakalnio
Venciūnai nuo vandens bokšto
Vaikantonių apylinkės nuo šėryklos
Žilpamūšio panorama nuo vandens bokšto
Kaubariškio sodai nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
188 (Rumšiškės-Tadarava)
2219 (Kretingalė-Plikiai-Smilgynai)
1803 (Kruonis-Darsūniškis)
4272 (Katyčiai-Meišlaukiai)
1225 (Šlavėnai-Kurkliai II-Kolonija)
1017 (Boguslavas–Tučiai II)
4427 (Adutiškis-Gilutos-Rasčiūnai)
A13 (Klaipėda-Liepoja*)
3632 (Dideliškis-Kraštai-Dirdos)
2802 (Molėtai-Stacijava-Smėlinka)