
Pirčiupiai (anksčiau Pirčiupis) – kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, prie Rūdninkų girios, apie 8 km į šiaurės rytus nuo Valkininkų. Pro kaimą teka Piesatakis ir Pirčiupio upelis, už kilometro įtekantis į Merkį. Transporto mazgas: pro kaimą eina kelias A4 Vilnius–Varėna–Gardinas , atsišakoja 107 Trakai–Vievis ir 176 Pirčiupiai–Jašiūnai . Seniūnaitijos centras. Stovi skulptūra „Pirčiupių motina“ (1960 m., 5,5 m aukščio, granitas). Kaime yra užeiga ir viešbutis „Pirčiupių užeiga“. Rytinė kaimo dalis buvo žinoma kaip Senieji Pirčiupiai, vakarinė – Naujieji Pirčiupiai.
== Etimologija ==
Kaimo pavadinimas kilęs nuo Pirčiupio upelio, kurio vardas reiškia „pirties upė“.
== Istorija ==
Pirčiupiai minimi jau XVI-XVII a. Kaimas buvo įsikūręs prie kelio į Gardiną. Jo apylinkėse mėgo medžioti LDK kunigaikščiai. Čia buvo eiguva ir karališkasis medžioklės dvaras. Pirčiupių gyventojai vertėsi bitininkyste, amatais.
XIX a. pab. minimas Pirčiupių kaimas ir dvaras Trakų apskrities Valkininkų valsčiuje, Dargužių apylinkėje. Dvare ~1866 m. gyveno 9 stačiatikiai, o kaime 84 katalikai.
Kurį laiką čia dar veikė „Ryto“ pradinė mokykla, o ją uždarius vaikus lietuviškai savo iniciatyva mokė mokytojas Astaška.
Po II pasaulinio karo kaimas atstatytas. 1960 m. liepos 24 d. buvo atidengtas skulptoriaus Gedimino Jokūbonio ir architekto V. Gabriūno paminklas – liūdinti „Pirčiupių motina“, kuriam 1963 m. suteikta Lenino premija. Memorialinėje sienelėje iškaltos 119 aukų pavardės. Nuo 1960 m. veikė Pirčiupių kaimo muziejus, sulaukdavęs 300–500 lankytojų per metus. Tačiau 2000 m. jis buvo likviduotas, o 2002 m. muziejaus pastatas privatizuotas. Išlikusi ekspozicijos dalis perkelta į Vilnių.
1968 m. Pirčiupiuose įvyko unikalios varžybos – pirmosios greiderininkų varžybos Lietuvoje.
== Pirčiupių tragedija ==
1944 m. birželio 3 d. kaimą ištiko didelė nelaimė. Keršydami už sovietų partizanų nužudytus kelis vokiečių kareivius, SS 16-ojo pulko 3-ojo bataliono 9-oji ir 10-oji kuopos išplėšė kaimą, o Pirčiupių gyventojus sudegino gyvus. Žuvo 119 žmonių. Išsigelbėjo 39 gyventojai. Tik po savaitės, birželio 11 d., Valkininkų klebonui Juozui Bardišauskui leista palaidoti aukas. 1947 m. tragedijai atminti pastatyti du aukšti kryžiai, vėliau jų pastatyta daugiau, tačiau sovietai juos sunaikino.
1981 m. tragedijos tema sukurtas Almanto Grikevičiaus filmas „Faktas“ (scenarijaus autorius Vytautas Žalakevičius). Poetas Justinas Marcinkevičius tragedijai atminti parašė poemą „Kraujas ir pelenai“.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Daržininkai (2018, Varėnos rajono savivaldybė)
Barteliai (2019, Varėnos rajono savivaldybė)
Krokšlys (2018, Varėnos rajono savivaldybė)
Voriškės (2018, Varėnos rajono savivaldybė)
Liškiava (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Mančiagirė (2013, Varėnos rajono savivaldybė)
Pirčiupiai (2013, Varėnos rajono savivaldybė)
Krūminiai (2018, Varėnos rajono savivaldybė)
Papiškės (2019, Varėnos rajono savivaldybė)
Lavysas (2022, Varėnos rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Sutkai (2021, Šakių rajono savivaldybė)
Pakiršinys (2022, Radviliškio rajono savivaldybė)
Pašiaušė (2012, Kelmės rajono savivaldybė)
Pasalis (2021, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Obelija (2013, Alytaus rajono savivaldybė)
Laiviai (2021, Kretingos rajono savivaldybė)
Bijutiškis (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Keberkščiai (2013, Šilalės rajono savivaldybė)
Kentriai (2012, Pagėgių savivaldybė)
Šukaičiai (2012, Klaipėdos rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Dreverna nuo apžvalgos bokšto
Kaišiadorių apylinkės nuo vandens bokšto
Miškonys nuo priešgaisrinio bokšto
Jotaučiai nuo vandens bokšto
Vilučiai nuo vandens bokšto
Panorama nuo Rokantiškių piliakalnio
Vanaginės apylinkės nuo vandens bokšto
Dovainonys nuo vandens bokšto
Veriškių apylinkės (Pakryžė) nuo vandens bokšto
Nemunaitis nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
1806 (Žiežmariai-Kruonis)
2610 (Kazlų Rūda-Pažėrai)
5313 (Lupenka-Tumiškė)
3921 (Starka-Verseka)
2111 (Ramučiai-Vidsodis-Luokė)
4272 (Katyčiai-Meišlaukiai)
4502 (Meldikviršiai-Sartininkai-Žemaičių Naumiestis)
103 (Vilnius-Polockas)
199 (Tauragė-Žygaičiai-Vainutas)
3111 (Pumpėnai-Rinkūnai-Žadeikiai)