
Pilaitė – Vilniaus miesto dalis, esanti į vakarus nuo miesto centro, dešiniajame Neries krante (taip pat teka jos intakas Sudervėlė). Pilaitės seniūnijos centras. Išlikę dvaro sodyba, kumetynas, oficina, vandens malūnas, du piliakalniai (Pilaitės piliakalnis ir Gudelių piliakalnis).
Skiriamos dvi Pilaitės dalys: Senoji Pilaitė, esanti rytuose, prie Sudervėlės upelio ir jos tvenkinių, kur ir stovi dvaras bei piliakalnis; ir Naujoji Pilaitė (pradėta statyti apie 1989 m.), užimanti didžiąją dalį rajono, smarkiai besiplečianti; jai būdingi XX a. pab. pastatyti ir dabar tebestatomi daugiabučiai, yra keletas prekybos centrų, katalikų koplyčia (Vilniaus Šv. Juozapo koplyčia), statoma Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčia, „Tikėjimo žodžio“ bažnyčia, Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija, Vilniaus Pilaitės gimnazija.
Iš pietų, pietvakarių Pilaitę supa miškas, netoliese telkšo Gelūžės, Salotės, Baltiešos ežerai.
Pilaitę aptarnauja 4G, 30, 54, 75, 117 ir 118 maršrutų autobusai, taip pat per Pilaitę eina 63 maršruto trasa bei dalis 32 maršruto.
== Etimologija ==
Rajoną pavadinti Pilaite nuspręsta ne iš karto. Buvo siūlomi įvairūs vietovardžio variantai, pavyzdžiui Sudervėlė. Kalbininkui Jonui Jurkštui ir parkotyrininkui Kęstučiui Labanauskui pavyko įtikinti, kad šis pavadinimas yra autentiškas. Pilaitė – istorinis vietovardis, kilęs iš bendrinio žodžio „pilis“. Netoli Pilaitės XIX a. buvo dvi gyvenvietės: Papilėnai ir Papilaičiai. Pasak Jono Jurkšto, jie žymi vietas, esančias prie pilies (pilaitės), ir patvirtina, kad čia yra buvęs vietovardis Pilaitė ir tikrai yra stovėjusi pilis. Todėl lenk. Zameczek yra vertinys iš žodžio pilaitė, o ne atvirkščiai, kaip manė kai kurie tyrinėtojai.
== Istorija ==
Spėjama, kad per kryžiuočių reidus į Vilnių minima Vyzenvaldės (Wissenwalde) tvirtovė gali būti tapatinama su Pilaite.
XVI a. Pilaitėje buvo didikų Viršilų dvaras, veikė vandens malūnas, kalvė, lentpjūvė. 1827 m. dvarą įsigijo Vilniaus universitetas ir siekė ten steigti žemės ūkio institutą. Nepavykus to padaryti, patalpas naudojo kaip mokymo bazę. Uždarius universitetą, 1832 m. dvaras parduotas Mykolui Fričinskiui. Šis 1846 m. įsteigė drobės ir siūlų balinimo fabriką, kuris 1852 m. sudegė.
XIX a. pab. Pilaitės (Zamčeko) dvaras pateko į Riešės valsčių, buvo apylinkės centras.
Pilaitė XX a. buvo kaimas Vilniaus rajone, tarybiniu laikotarpiu priklausė Buivydiškių apylinkei. 1996 m. prijungta prie Vilniaus, ėmė labai sparčiai plėstis.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miesto dalį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Jeruzalė (2022, Vilniaus miesto savivaldybė)
Pupinė (2024, Vilniaus miesto savivaldybė)
Žemieji Paneriai (2021, Vilniaus miesto savivaldybė)
Kazbėjai (2024, Vilniaus miesto savivaldybė)
Naujoji Vilnia (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Grigiškės (2021, Vilniaus miesto savivaldybė)
Žvėrynas (2023, Vilniaus miesto savivaldybė)
Naujininkai (2023, Vilniaus miesto savivaldybė)
Justiniškės (2022, Vilniaus miesto savivaldybė)
Vilnius (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Salos (2018, Lazdijų rajono savivaldybė)
Biržai (2012, Biržų rajono savivaldybė)
Subartonys (2019, Varėnos rajono savivaldybė)
Labanoras (2021, Švenčionių rajono savivaldybė)
Branduoliškiai (2013, Šakių rajono savivaldybė)
Pamūšis (2017, Pakruojo rajono savivaldybė)
Lumpėnai (2012, Pagėgių savivaldybė)
Kaukliai (2024, Pasvalio rajono savivaldybė)
Bijūnai (2012, Trakų rajono savivaldybė)
Trasninkas (2019, Varėnos rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Duokiškis nuo vandens bokšto
Strūnos apylinkės nuo šiaudų ritinių
Lavoriškės nuo vandens bokšto
Sudeikių apylinkės (Šeimyniškiai) nuo apžvalgos bokštelio
Daugailiai nuo vandens bokšto
Salos nuo vandens bokšto
Žaslių apylinkės (Žuvys) nuo vandens bokšto
Vilnius nuo televizijos bokšto
Gruožninkų apylinkės nuo bokštelio žiemą
Senasis Dūkštas (Dūkšteliai) nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
142 (Kaišiadorys-Žiežmariai)
3425 (Baisogala-Augmėnai-Pliuškiai)
2813 (Gečiai-Kuktiškės-Tauragnai)
158 (Kelmė-Užventis)
2613 (Kazlų Rūda-Bagotoji)
4227 (Žemaičių Naumiestis-Paupariai-Girininkai)
3012 (Tiltagaliai-Sodeliai)
3734 (Daukšiai-Medininkai)
3428 (Kairėnai-Šašiai-Šašeliai)
1807 (Kaišiadorys-Antakalnis)