
Petrašiūnai – Kauno miesto dalis rytiniame jo pakraštyje, dešiniajame Nemuno krante. Stovi Kauno šv. Vincento Pauliečio bažnyčia, veikia biblioteka, Petrašiūnų kapinės, Petrašiūnų šiluminė elektrinė, Petrašiūnų Černobylio tiltas.
== Etimologija ==
Lietuvoje yra ir daugiau kaimų, turinčių pavadinimą Petrašiūnai (Jonavos, Pakruojo, Rokiškio ir Ukmergės raj.). Tokio pavadinimo kilmė, kaip ir Berčiūnai, Tamošiūnai ir pan., yra pavardinė, o pavardė Petrašiūnas kilusi iš vardo Petrašius (lenkiškas vardo Petras variantas Pietrasz) + tėvavardinė lietuviška priesaga -ūnas.
Liaudies etimologija minima Broniaus Kviklio, neva XVIII a. pradžioje caras Petras I čia įsteigęs šunidę, kurioje laikęs skalikus, su kuriais medžiodavęs Lietuvos miškuose. Tie šunys buvę Petro šunes. Petras Kežinaitis šią etimologiją iš dalies argumentavo ir istoriniais faktais, kad nuo senų laikų čia veikė šunų gaudykla, kurion būdavo atvežami benamiai šunys iš Kauno miesto.
== Geografija ==
Pietinė gyvenvietės dalis anksčiau buvo vadinama Žemieji Petrašiūnai, šiaurinė – Aukštieji Petrašiūnai. Žemieji Petrašiūnai buvo įsikūrę žemutinėje Nemuno terasoje, o Aukštieji Petrašiūnai – ties VI fortu aukštutinėje terasoje. Dalis Petrašiūnų priklauso Kauno marių regioniniam parkui.
== Istorija ==
Petrašiūnai minimi nuo 1601 m., Petrašiūnų dvaras – nuo XVIII a. pradžios. 1920–1941 m. Žemųjų Petrašiūnų archeologinę gyvenvietę tyrinėjo K. Jablonskis. XX a. tarpukariu čia buvo viena pagrindinių Kauno elektrinių.
Per II pasaulinį karą Petrašiūnuose nužudyti 125 vietos žydai. Holokausto vieta pažymėta atminties paminklu.
1946 m. Petrašiūnai prijungti prie Kauno. Rajonas išaugo po 1959 m. pastačius Kauno hidroelektrinę. Sovietmečiu Petrašiūnuose veikė Juliaus Janonio popieriaus fabrikas, silikatinių plytų gamykla „Bitukas“, šiluminė elektrinė, metalo dirbinių gamykla „Nemunas“, 1962 m. atidaryta Kauno ketaus liejykla.
1994 m. įsteigtas pirmasis Lietuvoje Petrašiūnų bendruomenės centras. 2008 m. atidaryta laikinoji Kauno-1 geležinkelio stotis, veikusi iki 2010 m. pradžios.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miesto dalį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Panerys (2024, Kauno miesto savivaldybė)
Linkuva (2022, Kauno miesto savivaldybė)
Žaliakalnis (2022, Kauno miesto savivaldybė)
Smėliai (2022, Kauno miesto savivaldybė)
Jiesia (2021, Kauno miesto savivaldybė)
Palemonas (2013, Kauno miesto savivaldybė)
Maironiškiai (2022, Kauno miesto savivaldybė)
Zuikinė (2021, Kauno miesto savivaldybė)
Vilijampolė (2023, Kauno miesto savivaldybė)
Naugardiškė (2021, Kauno miesto savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Seniava (2020, Kauno rajono savivaldybė)
Mataičiai (2023, Klaipėdos rajono savivaldybė)
Margumiškis (2021, Švenčionių rajono savivaldybė)
Gražjūris (2023, Šilalės rajono savivaldybė)
Piktupėnai (2021, Pagėgių savivaldybė)
Pivonija (2023, Ukmergės rajono savivaldybė)
Pryga (2020, Lazdijų rajono savivaldybė)
Staškūniškis (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Žadeikiai (2021, Klaipėdos rajono savivaldybė)
Mielagėnai (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Grikiapelės apylinkės nuo vandens bokšto
Makniūnų apylinkės nuo talpyklų
Šutonių apylinkės nuo vandens bokšto žiemą
Merkinės apylinkės nuo apžvalgos bokšto
Kernavės apylinkės (Pogulianka) nuo priešgaisrinio bokšto žiemą
Vilnius nuo televizijos bokšto
Leipalingis nuo priešgaisrinio bokšto
Vievio apylinkės (Bukiškės) nuo kapinių kalvos
Veisiejai nuo priešgaisrinio bokšto
Reškutėnų apylinkės (Lygumai) nuo apžvalgos bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
1804 (Rumšiškės-Pravieniškės II)
4920 (Puodžiai-Šeduikiai-Jauniškiai)
206 (Šilutė-Rusnė)
5229 (Aliniškės-Puodžiūnai-Dirmeitai)
1933 (Garliava-Pažėrai-Veiveriai)
4229 (Vilkiškiai-Bitėnai-Panemunė)
220 (Trakai-Rūdiškės-Pivašiūnai-Alytus)
4704 (Paluknys-Žėronys-Valkininkų g. st.)
4805 (Siesartis-Žemaitkiemis-Kibildžiai)
2519 (Druskininkai-Liškiava-Panara-Janionys)