Nufilmuotos gyvenvietės Google Maps žemėlapyje. Visas nufilmuotų gyvenviečių sąrašas.
Petrašiūnai – Kauno miesto dalis rytiniame jo pakraštyje, dešiniajame Nemuno krante. Stovi Kauno šv. Vincento Pauliečio bažnyčia, veikia biblioteka, Petrašiūnų kapinės, Petrašiūnų šiluminė elektrinė.
== Etimologija ==
Lietuvoje yra ir daugiau kaimų, turinčių pavadinimą Petrašiūnai (Jonavos, Pakruojo, Rokiškio ir Ukmergės raj.). Tokio pavadinimo kilmė, kaip ir Berčiūnai, Tamošiūnai ir pan., yra pavardinė, o pavardė Petrašiūnas kilusi iš vardo Petrašius (lenkiškas vardo Petras variantas Pietrasz) + tėvavardinė lietuviška priesaga -ūnas.
Liaudies etimologija minima Broniaus Kviklio, neva XVIII a. pradžioje caras Petras I čia įsteigęs šunidę, kurioje laikęs skalikus, su kuriais medžiodavęs Lietuvos miškuose. Tie šunys buvę Petro šunes. Petras Kežinaitis šią etimologiją iš dalies argumentavo ir istoriniais faktais, kad nuo senų laikų čia veikė šunų gaudykla, kurion būdavo atvežami benamiai šunys iš Kauno miesto.
== Geografija ==
Pietinė gyvenvietės dalis anksčiau buvo vadinama Žemieji Petrašiūnai, šiaurinė – Aukštieji Petrašiūnai. Žemieji Petrašiūnai buvo įsikūrę žemutinėje Nemuno terasoje, o Aukštieji Petrašiūnai – ties VI fortu aukštutinėje terasoje. Dalis Petrašiūnų priklauso Kauno marių regioniniam parkui.
== Istorija ==
Petrašiūnai minimi nuo 1601 m., Petrašiūnų dvaras – nuo XVIII a. pradžios. 1920–1941 m. Žemųjų Petrašiūnų archeologinę gyvenvietę tyrinėjo K. Jablonskis. XX a. tarpukariu čia buvo viena pagrindinių Kauno elektrinių.
Per II pasaulinį karą Petrašiūnuose nužudyti 125 vietos žydai. Holokausto vieta pažymėta atminties paminklu.
1946 m. Petrašiūnai prijungti prie Kauno. Rajonas išaugo po 1959 m. pastačius Kauno hidroelektrinę. Sovietmečiu Petrašiūnuose veikė Juliaus Janonio popieriaus fabrikas, silikatinių plytų gamykla „Bitukas“, šiluminė elektrinė, metalo dirbinių gamykla „Nemunas“, 1962 m. atidaryta Kauno ketaus liejykla.
1994 m. įsteigtas pirmasis Lietuvoje Petrašiūnų bendruomenės centras. 2008 m. atidaryta laikinoji Kauno-1 geležinkelio stotis, veikusi iki 2010 m. pradžios.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miesto dalį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Kaunas (2012, Kauno miesto savivaldybė)
Narsiečiai (2021, Kauno miesto savivaldybė)
Jiesia (2021, Kauno miesto savivaldybė)
Palemonas (2013, Kauno miesto savivaldybė)
Kaunas (2023, Kauno miesto savivaldybė)
Šančiai (2022, Kauno miesto savivaldybė)
Petrašiūnai (2022, Kauno miesto savivaldybė)
Birutė (2021, Kauno miesto savivaldybė)
Sargėnai (2022, Kauno miesto savivaldybė)
Smėliai (2022, Kauno miesto savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Naciūnai (2013, Biržų rajono savivaldybė)
Slavikai (2012, Šakių rajono savivaldybė)
Monciškė (2024, Palangos savivaldybė)
Bačkonys (2020, Kaišiadorių rajono savivaldybė)
Žėronys (2017, Trakų rajono savivaldybė)
Žebriai (2017, Kelmės rajono savivaldybė)
Liutkiškiai (2013, Radviliškio rajono savivaldybė)
Gilūtos (2019, Ignalinos rajono savivaldybė)
Kavalčiukai (2013, Alytaus rajono savivaldybė)
Skėteriai (2017, Širvintų rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Dubingiai nuo vandens bokšto
Vilučiai nuo vandens bokšto
Kupiškis nuo vandens bokšto
Panevežio centras nuo viešbučio stogo
Užpaliai nuo Lygiamiškio piliakalnio
Panevėžys nuo Vilniaus 8 daugiabučio
Šutonių apylinkės nuo vandens bokšto
Kernavės apylinkės (Pogulianka) nuo priešgaisrinio bokšto rudenį
Tauckūnai nuo vandens bokšto
Kriaunos nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
174 (Ukmergė-Raguva-Nevėžis)
2832 (Dūdanosiai-Gačkiškiai-Liudgarda)
4319 (Gelvonai-Mančiušėnai)
3116 (Saločiai-Telžiai)
2315 (Voveraičiai-Šukė)
3511 (Nemakščiai-Taubučiai-Pratvalkai)
1222 (Sudergis-Mitošiūnai-Žviliūnai)
102 (Vilnius-Švenčionys-Zarasai)
3804 (Lukšiai-Gerdžiūnai-Kriūkai)
A16 (Vilnius-Prienai-Marijampolė)