Pernarava – miestelis Kėdainių rajono savivaldybės pietvakariuose, 11 km į rytus nuo Ariogalos, 1 km į pietus nuo kelio Kėdainiai–Ariogala. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Pernaravos Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (pastatyta 1815 m.), paminklas 1944–1953 m. žuvusiems Pernaravos apylinkėse Kęstučio apygardos Lukšio rinktinės ir iš Pernaravos krašto kilusiems Lietuvos partizanams atminti (1992 m.), veikia ambulatorija, Pernaravos pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-58026).
Aplink miestelį yra Pernaravos kaimas.
== Etimologija ==
Spėjama, kad vietovardis kilęs nuo nepaliudyto asmenvardžio Pernaras (plg. Pernaráuskas, Pernarãvičius). Šis – galbūt iš vokietybės per̃naras („juokdarys, šaipūnas“).
Liaudies etimologija pasakoja, kad Gedimino laikais čia buvęs žirgynas. Žirgus pervarant iš vienos vietos į kitą, šią vietą vadino „pernuvara“.
== Istorija ==
Kaime rasti 7 senoviniai akmeniniai kirviai. Yra Pernaravos kapinynas, kuriama rasta žmonių palaikų ir II–XIII a. dirbinių. Rasta XVIII–XIX a. kapavietė.
1371 m. Pernaravą puolė kryžiuočiai (minima kaip Parvern). XVI a. minimas Pernaravos dvaras, laukas, bajorkaimis. 1671 m. pastatyta pirmoji Pernaravos bažnyčia (švento gojelio vietoje). XVIII a. pabaigoje buvo vaitystės centras. XIX a. viduryje veikė parapinė mokykla. XIX a. pabaigoje Pernarava buvo kaimas Kauno apskrityje, Benedikto Tiškevičiaus valda. Veikė senelių prieglauda, spirito varykla.
1919 m. Jadvyga Juškytė įkūrė Lietuvos šaulių sąjungos skyrių, XX a. 3–4 dešimtmetyje veikė Lietuvos katalikių moterų sąjungos skyrius, pavasarininkai, jaunalietuviai. 1944 m. gruodžio 11 d. naktį miestelį puolė Lietuvos partizanai, granatomis apmėtė ir padegė NKVD ir valsčiaus pastatus.
Pokario metais apylinkės veikė Vyčio apygardos, Briedžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
Tarybiniais metais Pernarava buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
2013 m. gegužės 21 d. patvirtintas Pernaravos herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Šadžiūnai (2013, Lazdijų rajono savivaldybė)
Žaiginys (2017, Raseinių rajono savivaldybė)
Lioliai (2012, Kelmės rajono savivaldybė)
Laičiai (2017, Ukmergės rajono savivaldybė)
Levaniškiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Turčinai (2021, Šakių rajono savivaldybė)
Būgai (2023, Tauragės rajono savivaldybė)
Paberžiai (2021, Kupiškio rajono savivaldybė)
Tirmūnai (2019, Utenos rajono savivaldybė)
Skaistakaimis (2013, Šakių rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Savičiūnų apylinkės nuo vandens bokšto žiemą
Panorama nuo Pagramančio piliakalnio
Babriškių apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Pylimų apylinkės nuo kalvos šalia kryžiaus
Joniškis nuo vandens bokšto
Bezdonys nuo vandens bokšto
Veisiejų apylinkės nuo Snaigyno apžvalgos bokšto
Sadūnai nuo vandens bokšto
Bijutiškis nuo vandens bokšto
Grigaičių apylinkės nuo kalvos
Atsitiktiniai kelių turai
4909 (Tauragnai-Sirvydžiai-Daugailiai)
2711 (Reivyčiai-Leckava)
2616 (Kalvarija-Sangrūda-Mockai)
196 (Ariogala-Raseiniai-Kryžkalnis)
4706 (Onuškis-Butrimonys-Punia)
1926 (Vilkija-Pagiriai-Liučiūnai)
4211 (Juknaičiai-Pašyšiai-Kulėšai)
2516 (Veisiejai-Avižieniai)
1012 (Kapėnai–Tučiai I–Boguslavas)
2904 (Linkuva-Joniškėlis-Pumpėnai)