Pernarava – miestelis Kėdainių rajono savivaldybės pietvakariuose, 11 km į rytus nuo Ariogalos, 1 km į pietus nuo kelio Kėdainiai–Ariogala. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Pernaravos Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (pastatyta 1815 m.), paminklas 1944–1953 m. žuvusiems Pernaravos apylinkėse Kęstučio apygardos Lukšio rinktinės ir iš Pernaravos krašto kilusiems Lietuvos partizanams atminti (1992 m.), veikia ambulatorija, Pernaravos pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-58026).
Aplink miestelį yra Pernaravos kaimas.
== Etimologija ==
Spėjama, kad vietovardis kilęs nuo nepaliudyto asmenvardžio Pernaras (plg. Pernaráuskas, Pernarãvičius). Šis – galbūt iš vokietybės per̃naras („juokdarys, šaipūnas“).
Liaudies etimologija pasakoja, kad Gedimino laikais čia buvęs žirgynas. Žirgus pervarant iš vienos vietos į kitą, šią vietą vadino „pernuvara“.
== Istorija ==
Kaime rasti 7 senoviniai akmeniniai kirviai. Yra Pernaravos kapinynas, kuriama rasta žmonių palaikų ir II–XIII a. dirbinių. Rasta XVIII–XIX a. kapavietė.
1371 m. Pernaravą puolė kryžiuočiai (minima kaip Parvern). XVI a. minimas Pernaravos dvaras, laukas, bajorkaimis. 1671 m. pastatyta pirmoji Pernaravos bažnyčia (švento gojelio vietoje). XVIII a. pabaigoje buvo vaitystės centras. XIX a. viduryje veikė parapinė mokykla. XIX a. pabaigoje Pernarava buvo kaimas Kauno apskrityje, Benedikto Tiškevičiaus valda. Veikė senelių prieglauda, spirito varykla.
1919 m. Jadvyga Juškytė įkūrė Lietuvos šaulių sąjungos skyrių, XX a. 3–4 dešimtmetyje veikė Lietuvos katalikių moterų sąjungos skyrius, pavasarininkai, jaunalietuviai. 1944 m. gruodžio 11 d. naktį miestelį puolė Lietuvos partizanai, granatomis apmėtė ir padegė NKVD ir valsčiaus pastatus.
Pokario metais apylinkės veikė Vyčio apygardos, Briedžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
Tarybiniais metais Pernarava buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
2013 m. gegužės 21 d. patvirtintas Pernaravos herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Miegėnai (2012, Kėdainių rajono savivaldybė)
Saviečiai (2017, Kėdainių rajono savivaldybė)
Mantviliškis (2012, Kėdainių rajono savivaldybė)
Skaistgiriai (2019, Kėdainių rajono savivaldybė)
Beinaičiai (2017, Kėdainių rajono savivaldybė)
Bokštai (2013, Kėdainių rajono savivaldybė)
Juodkaimiai (2017, Kėdainių rajono savivaldybė)
Piliamantas (2019, Kėdainių rajono savivaldybė)
Pakruostė (2017, Kėdainių rajono savivaldybė)
Pašėtė (2017, Kėdainių rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Dalgai (2024, Rietavo savivaldybė)
Vėliučionys (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Draginiai (2017, Akmenės rajono savivaldybė)
Krokininkai (2013, Alytaus rajono savivaldybė)
Rimiškiai (2022, Panevėžio rajono savivaldybė)
Maženiai (2017, Panevėžio rajono savivaldybė)
Paberžiai (2021, Kupiškio rajono savivaldybė)
Užuguostis (2017, Prienų rajono savivaldybė)
Klenuvka (2024, Anykščių rajono savivaldybė)
Staškūniškis (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Panorama nuo Gedimino kalno bokšto
Grūžiai nuo vandens bokšto
Dreverna nuo apžvalgos bokšto
Gerkonių apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto žiemą
Paluknys nuo naujojo vandens bokšto
Rukainių apylinkės nuo senojo vandens bokšto
Pylimų apylinkės nuo kalvos šalia kryžiaus
Rimėnų apylinkės nuo vandens bokšto
Kazitiškis nuo priešgaisrinio bokšto
Užpaliai nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
3007 (Nauradai-Naujamiestis-Krekenava)
2114 (Užventis-Žaduvėnai-Luokė)
4205 (Rusnė-Pakalnė-Uostadvaris)
1704 (Jurbarkas-Butkaičiai-Paviščionys)
2614 (Liudvinavas-Gyviškiai-Padovinys)
4510 (Lybiškiai-Lankininkai)
2708 (Tirkšliai-Bugeniai)
3607 (Čelkiai-Jūžintai-Užpaliai)
2230 (Žvelsėnai-Pikteikiai)
1936 (Margininkai-Piliuona)