Gyvenvietės informacija

Papilė

Papilės seniūnija

Akmenės rajono savivaldybė

Gyventojų skaičius (2021): 827

Apie miestelį

Papilė – miestelis Akmenės rajono savivaldybės pietinėje dalyje, šalia kelio 155 Kuršėnai–Mažeikiai , Ventos regioniniame parke. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi mūrinė Papilės šv. Juozapo bažnyčia (pastatyta 1887 m.), veikia Papilės Simono Daukanto gimnazija, biblioteka, vaikų lopšelis-darželis „Kregždutė“, paštas (LT-85010), istoriko ir rašytojo Simono Daukanto memorialinis muziejus bei paminklas (7656; ant aukšto postamento, 1930 m., bronza, skulptorius Vincas Grybas, statula išlieta Berlyne).
== Etimologija ==
Miestelio vardas kildinamas iš žodžio papilė („vieta prie pilies, palei pilį“), nors gali būti priešdėlio pa- vedinys iš žodžio pilis. Papilė tikriausiai gavo pavadinimą nuo to, kad šiose vietose Viduramžiais buvo keletas pilių (piliakalnių), o miestelis kūrėsi greta jų.
== Geografija ==
Stūkso du Papilės piliakalniai – Papilės piliakalnis kairiajame upės krante ir Pašalpos kalnas dešiniajame. Priešais Papilės piliakalnį auga Papilės penkiolikakamienė liepa. Papilės pietiniu pakraščiu, darydama kilpą, teka Venta. Miestelis išsidėstęs dešiniajame upės krante, kitame krante – Daubiškiai, su kuriais jungia Papilės kabamasis tiltas. Prie I piliakalnio stovi Papilės tiltas. Pro Papilę eina Liepojos–Romnų geležinkelis, veikia Papilės geležinkelio stotis. Pastatytas apžvalgos boštas Jurakalnyje.
Įkurtas Papilės geologinis draustinis. Miestelyje yra graži Papilės atodanga (geologinis draustinis), kur 2 km Ventos atkarpoje atsiveria juros periodo dariniai su gausiomis tuometinės faunos liekanomis. Tai unikali atodanga, kurią tyrė daugelis mokslininkų, tarp jų Česlovas Chmielevskis, Adolfas Damušis, Eduardas Eichvaldas (pirmasis ištyręs šią atodangą 1830 m.), Alfredas Karlas Jenčas, o rašytojas Dionizas Poška apie 1863 m. čia surinko pirmuosius išmirusių juros periodo gyvūnų liekanų pavyzdžius.
== Istorija ==
Pirmąkart paminėta 1339 m., kai Papilę nusiaubė Livonijos kariuomenė. Anksčiau buvo klaidingai manoma, kad paminėta 1253 m., bet tuo metu Kuršo Keklio žemėje minima Pilene nesietina su Papile.[reikalingas šaltinis] Po Žemaičių krikšto priklausė Medininkų (Varnių) vyskupams. 1493 m. pastatyta pirmoji Papilės bažnyčia.
Nuo 1600 m. Papilė minima kaip miestelis. 1637 m. joje buvo pastatyta parapijinė mokykla. 1702 m. gavo turgaus privilegiją. Už aktyvų dalyvavimą 1863 m. sukilime dalis miestiečių buvo represuota. 1871–1873 m. nutiestas Liepojos–Romnų geležinkelis, miestelis ėmė sparčiau augti. 1880 m. Papilėje įkurta Rusijos pašto stotis. XIX a. Papilė – Šiaulių apskrities miestelis, valsčiaus centras.
1915 m. ties Papile įvyko Šiaulių mūšis. 1937 m. atidaryta biblioteka. Pokario metais apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos, Kunigaikščio Žvelgaičio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai. Sovietmečiu Papilė buvo paukštininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė ir S. Daukanto kolūkio centrinė gyvenvietė. 1999 m. gegužės 7 d. patvirtintas Papilės herbas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.

Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.
2012-2013 metais ir 2017-2024 metais nufilmuotų vietovių sąrašai (PDF).