
Panoteriai – miestelis šiaurės rytinėje Jonavos rajono savivaldybės dalyje, 4 km į pietus nuo kelio 145 Kėdainiai–Šėta–Ukmergė . Seniūnaitijos centras. Stovi mūrinė Panoterių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia. Veikia biblioteka, paštas (LT-55085), kultūros centras, Panoterių Petro Vaičiūno pagrindinė mokykla, ambulatorija, žemės ūkio bendrovė „Panoterių ūkis“.
== Etimologija ==
Panoteriai yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo upėvardžio Notera.
Anot padavimo, vietovė pavadinta pono Taro garbei, kuris senovėje šioje vietoje vadovavo kovoms su kryžiuočiais.
== Geografija ==
Įsikūręs dešiniajame Noteros upelio krante, į šiaurę nuo Bareišių miško. Pietvakarinėje dalyje iškastas Panoterių prūdas.
== Istorija ==
Vietovė žinoma nuo 1441 m., priklausė Siesikų dvarui ir parapijai. 1441 m. dvarininkas Baltramiejus Urbonaitis dovanojo Siesikų klebonijai Panoteriuose žemės sklypą, kuriame pastatė koplyčią. Nuo XVI–XVII a. minimas Panoterių dvaras. XVI a. 2-ojoje pusėje – XVIII a. pradžioje koplyčia buvo paversta reformatų bažnyčia, kuri 1700 m. sudegė. Apie 1744 m. pastatyta nauja katalikų koplyčia, pagal kurią XVIII–XIX a. vietovė buvo kitaip vadinama Koplyčiomis (lenk. Kaplice, Kaplica).
XIX a. dvarui priklausė 10 valakų (apie 210 ha) žemės, o jį valdė bajorai Domeikos. Šalia plytėjo buvo Jonavos valsčiaus Panoterių kaimas, kuriame 1859 m. buvo 6 dūmai. Greta koplyčios XIX a. susiformavo miestelis, iki XX a. vadintas Koplyčiomis. 1864 m. koplyčia atnaujinta ir praplėsta.
1918 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 1919 m. – Panoterių valsčius ir Panoterių seniūnija. 1923 m. kaime buvo 21 sodyba, miestelyje – 20, o dvare – 3 kiemai. Lietuvos žemės reformos metu kaimas ir dvaras buvo prijungti prie miestelio. Tarpukariu miestelyje veikė valsčiaus savivaldybė, policijos nuovada, paštas, pradžios mokykla, sveikatos punktas, vartotojų kooperatyvas „Aušra“, smulkaus kredito draugija, pora krautuvių.
II pasaulinio karo metu sudegė bažnyčia, 1946 m. maldos namai įrengti gyvenamajame name. 1944 m. rugsėjo 1 d. atidaryta progimnazija, kuri vėliau tapo vidurine mokykla. Nuo 1949 m. miestelis buvo „Aušros“, vėliau – Panoterių kolūkio centrinė gyvenvietė.
1992 m. įkurta Panoterių žemės ūkio bendrovė, 1994 m. pastatyta nauja, mūrinė Panoterių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, vidurinė mokykla pertvarkyta į pagrindinę mokyklą. 2016 m. patvirtintas Panoterių herbas.
== Kultūros centras ==
Panoterių kultūros centrui priklauso satyrinė humoro grupė „Liktarna“ (režisierė J. Adomaitienė). Kolektyvas turi 10 narių, koncertuoja Jonavos rajono kultūros centruose, įmonėse ir organizacijose, dalyvauja įvairiose rajoninėse šventėse, Jonavos bei Kauno apskrities rudens mugėse, kitų Lietuvos miestų ir miestelių kultūriniuose renginiuose.
Kultūros centre rengiamas regioninis kaimo teatrų mėgėjų festivalis „Tėviškės pastogėj“, skirtas kraštiečio, poeto, dramaturgo Petro Vaičiūno (1890–1959) gimimo metinėms paminėti (liepos mėn.). Kultūros centro darbuotojos organizuoja tradicines kalendorines Trijų Karalių, Užgavėnių, Joninių, Sekminių ir Kalėdų šventes. Tradicija tapo kaimo šventė „Čia mes, čia – mūsų žemė”, Motinos dienos minėjimas, Vaikystės šventė, skirta vaikų gynimo dienai, sportinė-pramoginė vasaros pabaigos šventė jaunimui, liaudiškos gegužinės, „Kaimynėli, sveikas būk“ ir įvairūs kiti renginiai vaikams, jaunimui ir bendrai auditorijai.
Kultūros centre gyvuoja folklorinis ansamblis „Vosilkėliai“ , kuriam vadovauja muzikos mokytoja E. Veselkienė.
== Kultūros paveldas ==
Paveikslas „Šv. Juozapas“ (XIX a.; aliejus, drobė; autorius nenustatytas);
Varpas (XIX a.; metalas; autorius nenustatytas).
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Ragožiai (2012, Jonavos rajono savivaldybė)
Turžėnai (2017, Jonavos rajono savivaldybė)
Jaugeliškiai (2017, Jonavos rajono savivaldybė)
Jonava (2012, Jonavos rajono savivaldybė)
Kurmagala (2013, Jonavos rajono savivaldybė)
Mimainiai (2017, Jonavos rajono savivaldybė)
Bukonys (2017, Jonavos rajono savivaldybė)
Miškūkis (2023, Jonavos rajono savivaldybė)
Preišiogalėlė (2017, Jonavos rajono savivaldybė)
Upninkėliai (2017, Jonavos rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Švenčionėliai (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Pakumulšiai (2012, Šiaulių rajono savivaldybė)
Mažonai (2012, Tauragės rajono savivaldybė)
Maželiai (2020, Širvintų rajono savivaldybė)
Gegiedžiai (2019, Pakruojo rajono savivaldybė)
Liepiškės (2018, Vilniaus rajono savivaldybė)
Balandiškiai (2023, Biržų rajono savivaldybė)
Žibininkai (2021, Kretingos rajono savivaldybė)
Utenėlė (2020, Utenos rajono savivaldybė)
Aukštadvaris (2012, Panevėžio rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Panara nuo vandens bokšto
Jauniūnai nuo vandens bokšto
Miežionių apylinkės (Europa) nuo vandens bokšto
Panorama nuo Luponių piliakalnio
Kaltanėnai nuo vandens bokšto žiemą
Panorama nuo Vorėnų piliakalnio
Raudoniškis nuo naujojo vandens bokšto
Panemunėlis nuo vandens bokšto
Rubikių ežeras nuo apžvalgos bokšto
Vyžuonaičio ežeras nuo šuolių bokštelio
Atsitiktiniai kelių turai
2220 (Eglynai-Dauparai)
4913 (Rukliai-Radeikiai-Juknėnai)
1507 (Gudžioniai-Šilai-Markutiškiai)
1518 (Pageležiai-Rizgonys)
3026 (Kazimerava-Alantės-Miliešiškiai)
5235 (Šumskas-Vindžiūnai-Medininkai)
4271 (Rūgailiai-Minija)
2104 (Pagojis-Butkiškė-Kražiai)
1102 (Kaniūkai–Einorai–Nemunaitis)
2820 (Alanta-Klabiniai-Dapkūniškiai)