
Pakruojis – miestas šiaurinėje Lietuvoje, Šiaulių apskrityje, 36 km į rytus nuo Šiaulių. Pakruojo rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 4 seniūnaitijos (Centro, Naujamiesčio, Senamiesčio ir Taikos). Mieste stovi Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1887 m.), Pakruojo dvaras (žinomas nuo XVI a. pabaigos), centre yra dvi aikštės (Laisvės ir Vienybės), rajono centrinė ligoninė, kultūros namai, paštas (LT-83001), Pakruojo rajono apylinkės teismas, savivaldybės pastatas.
== Etimologija ==
Pakruojis – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Kruojos upės. Pastaroji siejama su latvių žodžiu krujaties – „vangiai, sunkiai, lėtai judėti pirmyn“. Liaudies etimologija Kruojos vardą sieja ir su krauju – neva lietuviams kariaujant su švedais prie upės vykę dideli mūšiai ir upėn nutekėję labai daug kraujo.
== Geografija ==
Miestas įsikūręs Mūšos-Nemunėlio žemumoje prie Kruojos upės, netoli kelio Šiauliai–Pasvalys. Miesto centre Kruoja yra patvenkta, todėl vakarinėje Pakruojo dalyje Kruoja suformuoja Pakruojo tvenkinį, o miesto centre yra sala-pusiasalis. Prie miesto šliejasi Pakruojo kaimas. Pakruojo apylinkėse yra kasamas dolomito akmuo, kurio skalda yra naudojama kelių tiesimui. Kalnakasybos pramonė yra pagrindinė Pakruojo rajono pramonės šaka.
Pakruojo geležinkelio stotis yra miesto pietvakariniame pakraštyje, Jovarų kaime.
== Istorija ==
Pakruojis su apylinkėmis įeina į žiemgalių genties gyvenamos teritorijos ribas. Ilgą laiką manyta, kad miestelis įkurtas 1585 m., kai buvo paminėtas miestelis ir Pakruojo dvaras. Ši data pateko į keletą enciklopedijų. Tačiau istorikas Algimantas Miškinis patikslino šią datą – jis nustatė, kad Pakruojis pirmą kartą paminėtas jau 1531 m. liepos 10 d. 1613 m. pastatyta pirmoji Pakruojo bažnyčia, Zigmantas Vaza leido rengti dvi metines muges. 1801 pastatyta seniausia iki šių dienų Lietuvoje išlikusi medinė Pakruojo sinagoga.
Didelę įtaką miesto raidai turėjo dvarininkai fon Ropai, valdę Pakruojo dvarą nuo XIX a. pradžios. XIX–XX a. sandūroje Pakruojis – Panevėžio apskrities miestelis ir dvaras, valsčiaus centras.
Pokario metais apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos, Kunigaikščio Žvelgaičio ir Algimanto apygardos, Žaliosios partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
Vėliau ypatingą reikšmę gyventojų skaičiaus augimui turėjo netoli Pakruojo (Petrašiūnuose ir Klovainiuose) pradėti eksploatuoti dolomito karjerai. 1950 m. Pakruojui suteiktos miesto teisės. 1974 m. atidaryta gelžbetonio konstrukcijų gamykla. 1982 m. nuo Radviliškio nutiestas geležinkelis, siauri bėgiai pakeisti plačiais. 1993 m. patvirtintas Pakruojo herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Pakruojis (2017, Pakruojo rajono savivaldybė)
Rimkūnai (2012, Pakruojo rajono savivaldybė)
Lygumai (2017, Pakruojo rajono savivaldybė)
Ruponiai (2019, Pakruojo rajono savivaldybė)
Gedminiai (2017, Pakruojo rajono savivaldybė)
Krivaičiai (2017, Pakruojo rajono savivaldybė)
Bardiškiai (2019, Pakruojo rajono savivaldybė)
Balsiai (2012, Pakruojo rajono savivaldybė)
Gačioniai (2017, Pakruojo rajono savivaldybė)
Klovainiai (2017, Pakruojo rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Baltrušaičiai (2012, Tauragės rajono savivaldybė)
Kernavė (2012, Širvintų rajono savivaldybė)
Arimaičiai (2022, Radviliškio rajono savivaldybė)
Baibiai (2012, Zarasų rajono savivaldybė)
Vangai (2020, Prienų rajono savivaldybė)
Šaukliai (2012, Skuodo rajono savivaldybė)
Dailučiai (2021, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Kalviasalis (2024, Ignalinos rajono savivaldybė)
Ąžuolynė (2023, Pasvalio rajono savivaldybė)
Vilkonys (2018, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Dūkštas nuo cerkvės pastolių
Kauno senamiestis nuo Aleksoto apžvalgos aikštelės
Lapelės nuo vandens bokšto
Savičiūnų apylinkės nuo vandens bokšto žiemą
Nida nuo Parnidžio kopos
Pragarėlė nuo vandens bokšto
Kazokinė nuo vandens bokšto
Žiežmarių apylinkės (Triliškės) nuo priešgaisrinio bokšto
Panorama nuo Dryžių piliakalnio
Paįstrys nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
3815 (Sintautai-Veršiai-Šlamai)
1901 (Vaišvydava-Piliuona-Pakuonis-Pabališkiai)
2921 (Aleknaičiai-Vilūnaičiai-Juknaičiai)
1013 (Alkiškiai–Sabaliauskai–Barsiukai)
1225 (Šlavėnai-Kurkliai II-Kolonija)
1128 (Daugai–Meškučiai–Meškasalis)
3209 (Rietavas-Žadvainiai-Judrėnai)
4514 (Žygaičiai-Visbarai-Bikavėnai)
228 (Dauparai-Gargždai-Vėžaičiai)
126 (Šalčininkai-Butrimonys-Eišiškės)