
Pakruojis – miestas šiaurinėje Lietuvoje, Šiaulių apskrityje, 36 km į rytus nuo Šiaulių. Pakruojo rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 4 seniūnaitijos (Centro, Naujamiesčio, Senamiesčio ir Taikos). Mieste stovi Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1887 m.), Pakruojo dvaras (žinomas nuo XVI a. pabaigos), centre yra dvi aikštės (Laisvės ir Vienybės), rajono centrinė ligoninė, kultūros namai, paštas (LT-83001), Pakruojo rajono apylinkės teismas, savivaldybės pastatas.
== Etimologija ==
Pakruojis – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Kruojos upės. Pastaroji siejama su latvių žodžiu krujaties – „vangiai, sunkiai, lėtai judėti pirmyn“. Liaudies etimologija Kruojos vardą sieja ir su krauju – neva lietuviams kariaujant su švedais prie upės vykę dideli mūšiai ir upėn nutekėję labai daug kraujo.
== Geografija ==
Miestas įsikūręs Mūšos-Nemunėlio žemumoje prie Kruojos upės, netoli kelio Šiauliai–Pasvalys. Miesto centre Kruoja yra patvenkta, todėl vakarinėje Pakruojo dalyje Kruoja suformuoja Pakruojo tvenkinį, o miesto centre yra sala-pusiasalis. Prie miesto šliejasi Pakruojo kaimas. Pakruojo apylinkėse yra kasamas dolomito akmuo, kurio skalda yra naudojama kelių tiesimui. Kalnakasybos pramonė yra pagrindinė Pakruojo rajono pramonės šaka.
Pakruojo geležinkelio stotis yra miesto pietvakariniame pakraštyje, Jovarų kaime.
== Istorija ==
Pakruojis su apylinkėmis įeina į žiemgalių genties gyvenamos teritorijos ribas. Ilgą laiką manyta, kad miestelis įkurtas 1585 m., kai buvo paminėtas miestelis ir Pakruojo dvaras. Ši data pateko į keletą enciklopedijų. Tačiau istorikas Algimantas Miškinis patikslino šią datą – jis nustatė, kad Pakruojis pirmą kartą paminėtas jau 1531 m. liepos 10 d. 1613 m. pastatyta pirmoji Pakruojo bažnyčia, Zigmantas Vaza leido rengti dvi metines muges. 1801 pastatyta seniausia iki šių dienų Lietuvoje išlikusi medinė Pakruojo sinagoga.
Didelę įtaką miesto raidai turėjo dvarininkai fon Ropai, valdę Pakruojo dvarą nuo XIX a. pradžios. XIX–XX a. sandūroje Pakruojis – Panevėžio apskrities miestelis ir dvaras, valsčiaus centras.
Pokario metais apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos, Kunigaikščio Žvelgaičio ir Algimanto apygardos, Žaliosios partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
Vėliau ypatingą reikšmę gyventojų skaičiaus augimui turėjo netoli Pakruojo (Petrašiūnuose ir Klovainiuose) pradėti eksploatuoti dolomito karjerai. 1950 m. Pakruojui suteiktos miesto teisės. 1974 m. atidaryta gelžbetonio konstrukcijų gamykla. 1982 m. nuo Radviliškio nutiestas geležinkelis, siauri bėgiai pakeisti plačiais. 1993 m. patvirtintas Pakruojo herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Kermušiškės (2018, Vilniaus rajono savivaldybė)
Veliuona (2012, Jurbarko rajono savivaldybė)
Padvarionys (2021, Trakų rajono savivaldybė)
Mielagėnai (2019, Ignalinos rajono savivaldybė)
Rudnia (2012, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Kiemionys (2018, Zarasų rajono savivaldybė)
Nagėnai (2023, Ignalinos rajono savivaldybė)
Jonai (2012, Kalvarijos savivaldybė)
Rūdiškės (2017, Trakų rajono savivaldybė)
Kučgalys (2019, Biržų rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Laičiai nuo talpyklų
Paluknys nuo priešgaisrinio bokšto žiemą
Perloja nuo vandens bokšto
Alizava nuo vandens bokšto
Bernatoniai nuo vandens bokšto
Panorama nuo Mielėnų piliakalnio
Bezdonys nuo vandens bokšto
Verebiejai nuo vandens bokšto
Paliūniškis nuo sugriuvusio vandens bokšto
Panorama nuo Šiliniškių apžvalgos bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
3710 (Skuodas-Mosėdis-Šaukliai)
1940 (Vareikoniai-Panevėžiukas-Gaižuvėlė)
4730 (Lapiakalnis-Abromiškės-Žebertonys)
4514 (Žygaičiai-Visbarai-Bikavėnai)
3508 (Viduklės g. st.-Plačiuva-Paupys)
1812 (Žiežmariai-Nemaitonys-Stakliškės)
5308 (Dusetos-Antazavė-Kumpuoliai)
4901 (Utena-Sudeikiai-Alaušas-Dusetos)
188 (Rumšiškės-Tadarava)
4611 (Luokė-Janapolė)