
Pakruojis – miestas šiaurinėje Lietuvoje, Šiaulių apskrityje, 36 km į rytus nuo Šiaulių. Pakruojo rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 4 seniūnaitijos (Centro, Naujamiesčio, Senamiesčio ir Taikos). Mieste stovi Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1887 m.), Pakruojo dvaras (žinomas nuo XVI a. pabaigos), centre yra dvi aikštės (Laisvės ir Vienybės), rajono centrinė ligoninė, kultūros namai, paštas (LT-83001), Pakruojo rajono apylinkės teismas, savivaldybės pastatas.
== Etimologija ==
Pakruojis – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Kruojos upės. Pastaroji siejama su latvių žodžiu krujaties – „vangiai, sunkiai, lėtai judėti pirmyn“. Liaudies etimologija Kruojos vardą sieja ir su krauju – neva lietuviams kariaujant su švedais prie upės vykę dideli mūšiai ir upėn nutekėję labai daug kraujo.
== Geografija ==
Miestas įsikūręs Mūšos-Nemunėlio žemumoje prie Kruojos upės, netoli kelio Šiauliai–Pasvalys. Miesto centre Kruoja yra patvenkta, todėl vakarinėje Pakruojo dalyje Kruoja suformuoja Pakruojo tvenkinį, o miesto centre yra sala-pusiasalis. Prie miesto šliejasi Pakruojo kaimas. Pakruojo apylinkėse yra kasamas dolomito akmuo, kurio skalda yra naudojama kelių tiesimui. Kalnakasybos pramonė yra pagrindinė Pakruojo rajono pramonės šaka.
Pakruojo geležinkelio stotis yra miesto pietvakariniame pakraštyje, Jovarų kaime.
== Istorija ==
Pakruojis su apylinkėmis įeina į žiemgalių genties gyvenamos teritorijos ribas. Ilgą laiką manyta, kad miestelis įkurtas 1585 m., kai buvo paminėtas miestelis ir Pakruojo dvaras. Ši data pateko į keletą enciklopedijų. Tačiau istorikas Algimantas Miškinis patikslino šią datą – jis nustatė, kad Pakruojis pirmą kartą paminėtas jau 1531 m. liepos 10 d. 1613 m. pastatyta pirmoji Pakruojo bažnyčia, Zigmantas Vaza leido rengti dvi metines muges. 1801 pastatyta seniausia iki šių dienų Lietuvoje išlikusi medinė Pakruojo sinagoga.
Didelę įtaką miesto raidai turėjo dvarininkai fon Ropai, valdę Pakruojo dvarą nuo XIX a. pradžios. XIX–XX a. sandūroje Pakruojis – Panevėžio apskrities miestelis ir dvaras, valsčiaus centras.
Pokario metais apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos, Kunigaikščio Žvelgaičio ir Algimanto apygardos, Žaliosios partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
Vėliau ypatingą reikšmę gyventojų skaičiaus augimui turėjo netoli Pakruojo (Petrašiūnuose ir Klovainiuose) pradėti eksploatuoti dolomito karjerai. 1950 m. Pakruojui suteiktos miesto teisės. 1974 m. atidaryta gelžbetonio konstrukcijų gamykla. 1982 m. nuo Radviliškio nutiestas geležinkelis, siauri bėgiai pakeisti plačiais. 1993 m. patvirtintas Pakruojo herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Grikpėdžiai (2019, Pakruojo rajono savivaldybė)
Vilūnaičiai (2013, Pakruojo rajono savivaldybė)
Žeimelis (2019, Pakruojo rajono savivaldybė)
Noreikai (2013, Pakruojo rajono savivaldybė)
Kutaičiai (2017, Pakruojo rajono savivaldybė)
Medikoniai (2012, Pakruojo rajono savivaldybė)
Mikniūnai (2017, Pakruojo rajono savivaldybė)
Gražaičiai (2023, Pakruojo rajono savivaldybė)
Draudeliai (2012, Pakruojo rajono savivaldybė)
Didysis Plonėnas (2023, Pakruojo rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Pavilkijys (2013, Šakių rajono savivaldybė)
Salos (2020, Rokiškio rajono savivaldybė)
Papilė (2017, Akmenės rajono savivaldybė)
Bajoriškiai (2018, Lazdijų rajono savivaldybė)
Zablatiškė (2023, Švenčionių rajono savivaldybė)
Ventė (2021, Šilutės rajono savivaldybė)
Plyniai (2021, Šakių rajono savivaldybė)
Naujoji Akmenė (2012, Akmenės rajono savivaldybė)
Šventupė (2017, Ukmergės rajono savivaldybė)
Narėpai (2020, Kauno rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Paliūniškis nuo sugriuvusio vandens bokšto
Didžiųjų Baušių apylinkės nuo vandens bokšto
Mateikonių apylinkės nuo vandens bokšto žiemą
Petkūnai nuo vandens bokšto
Vidutinė nuo vandens bokšto
Radeikiai nuo vandens bokšto
Kalviai nuo vandens bokšto
Družų apylinkės nuo vandens bokšto
Kapčiamiesčio apylinkės nuo vandens bokšto
Glitiškės nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
3631 (Minkūnai-Aušrėnai-Jūžintai)
3636 (Vytėnai-Buniškiai-Pakriaunys)
5310 (Dusetos-Užpaliai-Vyžuonos)
1712 (Žibintai-Girdžiai-Armeniškiai)
3206 (Plungė-Medingėnai)
1237 (Diktarai-Kudoriškis-Skiemonys)
4228 (Povilai-Minija)
2809 (Giedraičiai-Miežoniai-Dubingiai)
5102 (Virbalis-Vištytis)
5113 (Virbalis-Kumečiai)