Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kelmės rajono savivaldybė » Tytuvėnų apylinkių seniūnija » Pašiaušė (2017)      

Apie kaimą

Pašiaušė – kaimas Kelmės rajono savivaldybėje, 5 km į šiaurės vakarus nuo Kiaunorių. Seniūnaitijos centras. Yra medicinos punktas, pradinės mokyklos skyrius (buvusi Pašiaušės pradinė mokykla), bendruomenės centras, kapinės su senąja varpine, Pašiaušės koplyčia. Kaime anksčiau buvo Pašiaušės kolegija, Pašiaušės dvaras (dvaro rūmai išlikę, juose daug metų veikė mokykla) ir liepų alėjos likučiai. Stovi Lietuvos laisvės paminklas (pastatytas 1931 m., nugriautas 1961 m., atstatytas 1989 m.).
== Etimologija ==
Kaimas įsikūręs prie Šiaušės upelio, todėl jo vardu ir pavadintas (vandenvardinis vietovardis). XX a. tarpukariu gyvenvietė žinoma kaip Pašiaušis.
== Istorija ==
XVI a. minimas Pašiaušės dvaras, kuris priklausė bajorams Beinartams. Nelikus paveldėtojų dvarą XVIII a. perėmė jėzuitai ir įkūrė Pašiaušėje kolegiją-mokyklą. Kaimas nukentėjo per karus su Švedija, daug gyventojų mirė nuo maro. XIX a. pradžioje minima Pašiaušės bažnyčia (jėzuitų). XIX a. viduryje Pašiaušės kolegijos pastatai nugriauti, o iš plytų pastatyta Šiaulių berniukų gimnazija (dab. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija). Kolegija turėjo turtingą biblioteką ir teatrą, čia gyveno, dirbo ir kūrė žymūs žmonės: profesorius, pedagogas, vadovėlių autorius Žygimantas Liauksminas, dramaturgas Mykolas Beržanskis, mokyklinių dramų autorius Albertas Griškevičius ir kt. Buvusios jėzuitų kolegijos vieta sutvarkyta, pastatytas atminimo akmuo.
1975 m. kasant žvyrą buvo suardyti keli kapai, datuojami VIII–XII a. laikotarpiu. Vertingi radiniai (papuošalai ir ginklai) perduoti Šiaulių Aušros muziejui.
== Laisvės paminklas ==
1931 m. Šaulių būrio vado Stasio Baniulio iniciatyva pagal architekto Broniaus Elzbergo projektą pastatytas paminklas kritusiems dėl Lietuvos nepriklausomybės 1919 m. susirėmime ties Pašiauše su bermontininkais atminti. 1961 m. paminklas nugriautas, 1989 m. liepos 15 d. atstatytas. Keturių paminklo plokščių užrašai, sumontuoti iš vidinės pusės ir iš išorės nematomi: trijose plokštėse iškalti vardai tų, kurie statė, nugriovė ir vėl atstatė. Paradinėje pjedestalo pusėje esantis užrašu paminklo atstatytojai kviečia: „niekada nepakelkite rankos prieš tautos atmintį ir tuos, kurie krito už Lietuvos laisvę“.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.