Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.
Nufilmuotos gyvenvietės Google Maps žemėlapyje. Visas nufilmuotų gyvenviečių sąrašas.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Klaipėdos rajono savivaldybė » Veiviržėnų seniūnija » Pėžaičiai (2021)      

Apie kaimą

Pėžaičiai – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybėje, 10 km į šiaurės rytus nuo Priekulės, 7 km į vakarus nuo Veiviržėnų. Seniūnaitijos centras. Kaime yra buvusi Pėžaičių pagrindinė mokykla (dabar Veiviržėnų gimnazijos skyrius), J. Lankučio bibliotekos filialas, medicinos punktas, dvi maisto parduotuvės, karčema. Gyvenvietės pietiniame pakraštyje yra kapinynas. Pėžaičių girininkija yra įsikūrusi Ažpurvių kaime. Išlikęs buvusios Pėžaičių geležinkelio stoties pastatas.
Per Pėžaičius teka upelis Aisė (Veiviržo dešinysis intakas). Ties kaimu kertasi keliai 2202 Klaipėda–Veiviržėnai–Endriejavas , 2205 Maciuičiai–Pėžaičiai ir 2208 Pėžaičiai–Švėkšna .
== Etimologija ==
Pėžaičių pavadinimas – asmenvardinis vietovardis, kilęs iš asmenvardžių Pėžas, Pėžius ir Pėžaitis (1511–1520 m. apylinkėje minimi asmenys Jan Pesath ir Symon Pesath). Pavardės kilmė sietina su žodžiu pėžius – „kas lėtai pėdina, vaikšto basas“.
== Istorija ==
Apylinkėse gyventa priešistoriniais laikais, čia tyrinėtame kapinyne rasta III–XIII a. radinių. Kaimas nuo XV a. buvo pasienyje su LDK.
Pėžaičių kaimas pastebimai išaugo XVIII a. 1785 m. vokiškai jis vadintas Pehszeiten arba Pehszen-Gerge. 1785 m. Pehszeiten oder Pehszen Gerge minimas kaip karališkasis kaimas prie sienos su 8 sodybomis, o Pehszen Simon buvo karališkasis kaimas su 7 sodybomis. Vėliau nurodomas kaip vienas kaimas. 1890 m. Pėžaičių kaimas priskirtas naujai susikūrusiai Vanagų parapijai (iki tol priklausė Priekulės parapijai). 1895–1944 m. Pėžaičiuose veikė vokiška pradinė mokykla (įkurta užeigos namuose). 1906–1944 m. į Pėžaičius iš Klaipėdos kursavo siaurasis traukinukas. XX a. pradžioje pastatyta traukinio stoties pastatas (dabar daugiabutis gyvenamasis namas). 1913 m. Pėžaičių kaime minima didelė lentpjūvė, paštas, telegrafas. Iki 1919 m. Pėžaičiuose buvo Vokietijos muitinė ir valstybinės sienos perėjimo punktas.
Tarpukaryje Pėžaičiuose veikė lietuvių Giedotojų choras, „Santaros“ ir „Visuomenės“ sąjungos (įkurta 1938 m.) skyriai, Jaunųjų ūkininkų ratelis. 1933 m. vasarą per repeticiją Giedotojų choras buvo užpultas vietinių smogikų ir sumuštas (Pėžaičiuose beveik 70 % gyventojų buvo vokiečiai). 1938 m. rugpjūčio 21 d. Pėžaičių kaimo kapinėse buvo pastatytas paminklas pagerbti žuvusiems I pasauliniame kare.
Pokaryje Pėžaičių kaime iš esmės pasikeitė gyventojai, senieji gyventojai pasitraukė į Vokietiją, kaimą apgyvendino žmonės iš kitų Lietuvos vietų. 1950 m. Pėžaičių kaimo teritorijoje susprogdinta partizanų slėptuvė su 4 partizanais (1990 m. toje vietoje pastatytas kryžius). Atnaujino savo veiklą mokykla. 1950–1961 m. buvo septynmetė, 1961–1986 m. – aštuonmetė, 1986–1998 m. – devynmetė, 1998–2003 m. – dešimtmetė, 2003–2008 m. pagrindinė, nuo 2008 m. – pradinė.
Sovietmečiu Pėžaičiai buvo „Pionieriaus“ kolūkio centrinė gyvenvietė. Prijungta dalis Aisėnų kaimo teritorijos.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.