Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.
Nufilmuotos gyvenvietės Google Maps žemėlapyje. Visas nufilmuotų gyvenviečių sąrašas.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Vilkaviškio rajono savivaldybė » Pilviškių seniūnija » Opšrūtai (2021)      

Apie kaimą

Opšrūtai – kaimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje, 8 km į šiaurės rytus nuo Vilkaviškio, 5 km į pietvakarius nuo Pilviškių, kelių 136 Vinčai–Pilviškiai–Vilkaviškis ir 5109 Opšrūtai–Paežeriai–Šunskai sankirtoje. Per kaimą teka Alksnė (Šešupės kair. intakas). Seniūnaitijos centras. Veikia biblioteka (nuo 1966 m.), parduotuvė. Kaime yra vokiečių senosios ir senosios kaimo kapinės (1996 m. įtrauktos į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą).
Archeologiniai radiniai – vienašalis žeberklas su įdėtais titnaginiais ašmenėliais ir titnaginis peilis (saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejuje).
== Istorija ==
Opšrūtų kaime buvo pradinė mokykla (nuo 1910 m.), „Spindulio" draugija (įkurta 1920 m.). Iki 1950 m. kaimas buvo Vilkaviškio apskrities Paežerių valsčiuje. Pagal Lietuvos visuotinį gyventojų 1923 metų surašymą Opšrūtų kaime buvo 91 ūkis ir 582 gyventojai.
1941 m. sausio 10 d. SSRS ir Vokietija pasirašė susitarimą dėl Vokietijos piliečių ir vokiečių kilmės asmenų perkėlimo iš Lietuvos į Vokietiją bei lietuvių, rusų ir baltarusių persikėlimo iš Klaipėdos ir Suvalkų kraštų į Lietuvą. Vokiečių tautybės ūkininkai išvyko į Vokietiją, o vietoj jų į kaimą atsikėlė rusų šeimos iš vokiečių okupuotos Lenkijos Suvalkų apskrities. Prasidėjus Vokietijos ir TSRS karui, atėjūnai išvyko, bet 1944 m. vėl sugrįžo ir kūrėsi tuščiuose ištremtų lietuvių ir repatriavusių vokiečių ūkiuose.
=== Opšrūtų kautynės (1947 m. lapkričio 15–16 d.) ===
Iš naujakurių sudaryta vietinė valdžia; jie susibūrė į kooperatyvą, tapo NKVD agentais ir terorizavo apylinkės lietuvius. Pagal jų skundus žmonės buvo suimami, tardomi, kankinami, tremiami. Lietuviams pasiskundus partizanams, šie atėjūnus keletą kartų perspėjo. Atsakydami kolonistai suformavo NKVD ginklais aprūpintą savigynos grupę ir dar labiau ėmė terorizuoti vietinius gyventojus.
1947 m. iš lapkričio 15 į 16-ąją partizanai Tauro apygardos vadovybės įsakymu (vadovavo Žalgirio rinktinės vadas Vincas Štrimas-Šturmas) atakavo rusų kolonistus. Nužudytas 31 rusas, sužeisti 13, likusieji, lydimi sovietinių kariškių, pasitraukė į Vilkaviškį, o 1948 m. pavasarį išvyko iš Lietuvos. Po Opšrūtų kautynių Lietuvos kaime pristabdyta sovietinė kolonizacija.
Sovietmečiu Opšrūtai buvo „Černiachovskio“ kolūkio pagalbinė gyvenvietė, buvo karvių ferma.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.