Onuškis – miestelis Trakų rajono savivaldybėje, 30 km į pietvakarius nuo Trakų, Dzūkų aukštumoje, prie kelio 220 Trakai–Rūdiškės–Pivašiūnai–Alytus . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas. Stovi Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia (pastatyta 1829 m.), veikia Onuškio Donato Malinausko gimnazija, kultūros namai, ligoninė, biblioteka, paštas (LT-21025), vaikų darželis, girininkija.
== Etimologija ==
Miestelio pavadinimas – asmenvardinis vietovardis. Kryžiuočių karo kelių aprašymuose minimas Ywanendorf, o netoli jo – ir Hannusdorf, nors ir keista, kodėl šie kaimai minimi pakeliui iš Merkinės pro Perloją link Šalčininkų, kadangi dabar Onuškis yra pastebimai nutolęs nuo šio kelio (keliaujant palei Merkį šiaurės rytų kryptimi, gaunasi nemažas lankstas į šiaurę). Šie du kaimai gali būti verčiami kaip Ivano ir Hanuso kaimai (vok. Dorf reiškia „kaimas“) – tai rodo, kad XIV a. pabaigoje šiuose kraštuose jau būta Ivanų ir Hanusų.
Hanuso vardo lietuviškas atitikmuo būtų Onusas. Pasakojama, kad dvaro trobesiai XV–XVI a. esą pastatyti ant baudžiauninko Anuso (Hanuso) žemės. Todėl galima teigti, kad bet kuriuo atveju (Ivano ir Hanuso ar Onuso) miestelio vardas kilęs nuo vardo Jonas fonetinio varianto. XX a. tarpukariu miestelis buvo žinomas kaip Oniškis.
== Geografija ==
Pagrindinė miestelio aikštė pavadinta Kipro Petrausko vardu ir yra grįsta akmenimis, kurioje vykdavo garsieji Onuškio turgūs. Prie miestelio plyti Onuškio miškas (Dusmenų-Onuškio miškų masyvo dalis), šiaurėje telkšo Onuškio ežeras, pietuose – Dumblis.
== Istorija ==
1505 m. Onuškyje pastatyta bažnyčia. 1511 m. minimas Onuškio dvaras (manoma, įkurtas dar XV a. pabaigoje ar XVI a. pradžioje buvusio Skundonių kaimo žemėse). Dvarui priklausė Taučionių, Vanagų, Niūronių, Bičiūnų ir kiti kaimai. Kuriantis dvarui, aplinkiniai miškai pateko jo žinion. 1524 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis suteikė jo savininkui Jokūbui Kuncevičiui privilegiją steigti miestelį, rengti savaitinius turgus, laikyti smukles, statyti karčiamas. Turgūs vykdavo anksti sekmadieniais centrinėje miestelio aikštėje. Dvaro centre Onuškyje 1670 m. buvo tik 14 kiemų. 1722 m. – 36 šeimos.
Manoma, kad bažnyčia XVI a. pabaigoje priklausė evangelikams reformatams. 1567 m. Onuškis gavo privilegiją mugėms. 1613 m. Onuškis pažymėtas LDK žemėlapyje. 1683 m. gavo teisę prekymečiams. Visi pastatai buvo statomi iš vietinės medienos. Žinoma, kad 1825 m. Onuškyje veikė lentpjūvė, pradėjo veikti popieriaus fabrikas. 1863 m. terpentino ir dervos gamyklėlė. Dvarui priklausantis Onuškio miškas išliko iki šių dienų.
XIX a. pradžioje sudegė senoji bažnyčia, ir toje pačioje vietoje dvarininko K. Šetkevičiaus rūpesčiu 1823–1829 m. pastatyta dabartinė plytų ir akmenų mūro bažnyčia. XIX a. veikė didelė spirito varykla, lentpjūvė, pradinė mokykla, vyko turgūs ir prekymečiai. Po 1863 m. sukilimo Onuškio dvaras buvo Rusijos valdžios konfiskuotas ir padovanotas grafui Aleksiejui Olsufjevui. XIX a. pabaigoje Onuškis – Trakų apskrities miestelis, valsčiaus centras.
Pokario metais apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos „A“ partizanų rinktinės ir Dainavos apygardos, Dzūkų partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
2012 m. kovo 29 d. patvirtintas Onuškio herbas.
2023 m. rugpjūtį Onuškis buvo paskelbtas 2024 m. Mažąja kultūros sostine.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Padvariškės (2024, Trakų rajono savivaldybė)
Šulininkai (2024, Trakų rajono savivaldybė)
Bagdononys (2013, Trakų rajono savivaldybė)
Žydiškės (2021, Trakų rajono savivaldybė)
Dėdeliškės (2013, Trakų rajono savivaldybė)
Vaikšteniai (2013, Trakų rajono savivaldybė)
Ramanava (2017, Trakų rajono savivaldybė)
Šventininkai (2017, Trakų rajono savivaldybė)
Lentvaris (2012, Trakų rajono savivaldybė)
Jovariškės (2017, Trakų rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Mikoliškis (2012, Pakruojo rajono savivaldybė)
Žemytė (2021, Skuodo rajono savivaldybė)
Užežerė (2021, Mažeikių rajono savivaldybė)
Šeimyniškiai (2021, Anykščių rajono savivaldybė)
Sangrūda (2012, Kalvarijos savivaldybė)
Čivyliai (2017, Rokiškio rajono savivaldybė)
Meškuičiai (2022, Kelmės rajono savivaldybė)
Truikiai (2024, Plungės rajono savivaldybė)
Ziboliškė (2013, Švenčionių rajono savivaldybė)
Lieplaukė (2012, Telšių rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Kernavės apylinkės (Pogulianka) nuo priešgaisrinio bokšto žiemą
Petruliškių apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Panorama nuo Kartenos piliakalnio
Panevėžys nuo Vilniaus 8 daugiabučio
Kernavės apylinkės (Pogulianka) nuo priešgaisrinio bokšto
Savičiūnų apylinkės nuo vandens bokšto
Varnėnai nuo vandens bokšto
Tolučiai nuo vandens bokšto
Tauckūnai nuo vandens bokšto
Vaikantonių apylinkės nuo šėryklos
Atsitiktiniai kelių turai
2517 (Veisiejai-Viktarinas-Paliepis)
3622 (Pakriauniai-Samaniai-Suviekas)
169 (Skuodas-Plungė)
2032 (Jankūnai-Pernarava-Kampai II)
4815 (Šešuoliai-Beivydžiai-Sauginiai)
2802 (Molėtai-Stacijava-Smėlinka)
4272 (Katyčiai-Meišlaukiai)
3309 (Jieznas-Sobuva)
2201 (Priekulė-Sakūčiai-Ventė)
5103 (Kudirkos Naumiestis-Kybartai)