Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kupiškio rajono savivaldybė » Kupiškio seniūnija » Ožkiniai (2019)      

Apie kaimą
Ožkiniai – kaimas Kupiškio rajono savivaldybėje, 6 km į pietryčius nuo Antašavos, prie kelio 124 Kupiškis–Vabalninkas–Biržai . Ryčiau kaimo teka Didžprūdis, piečiau – jo kairysis intakas Skardžiupys.
== Istorija ==
Senais laikais kiekvienas kiemas čia turėjęs po 2 ar 3 ožkas. Todėl kaimas ir vadinamas - Ožkiniai.
XVI a. pabaigoje Ožkiniai buvo Ukmergės pavieto bajorų žemės. 1603 metais Kupiškio seniūnijos inventoriuje nurodoma, kad šiose vietose yra bajorui Peliskiui priklausomų valstiečių žemės, bet kaimo pavadinimas neminimas. Ožkiniai 1649 metais paminėti Kupiškio bažnyčios santuokų metrikų knygoje. Nuo 1692 metų jis minimas ir Palėvenės bažnyčios metrikų knygose. Tuo metu Ožkiniai tikriausiai jau priklausė Aukštutinės Palėvenės (Gradauskų) dvarui, kuris vėliau atiteko Komarams.
1709 metais kaime minimas Kazys Valma. 1795 metais čia buvo 4 dūmai (ūkiai): Stanislovo Juškos, Jurgio Vanago (Tado sūnaus), Mykolo Vanago, Jurgio Vanago (Kazio sūnaus). 1898 metais Ožkiniuose buvo 8 kiemai. 1903 metais – 47 gyventojai, 1923 metais buvo 10 ūkių ir 58 gyventojai.
1921 metais ūkininkai panoro skirstytis į vienkiemius, o nesulaukę valdžios skirtų matininkų, tais pačiais metais išsiskirstė privačiai (matininkai A. Kubilius ir A. Golubevas). Sodybos liko vietoje, o ariamos žemės sklypai paskirti atskirai. Nepaisant to, ūkininkai išsikėlė į laukus, o buvusias sodybas naudojo kaip ganyklas.
1932 metais buvo parengtas naujas kaimo žemėtvarkos projektas, pritaikytas galiojusiam žemės tvarkymo įstatymui. Matininkas Vytautas Vitortas pagal tą projektą žemę paskirstė vienuolikai ūkių: Stasiui Dyrai, Dominykui Kumščiui ir Adelei Dyrienei, Liudui Monkevičiui, Kaziui Monkevičiui, Jokūbui Kriaučiūnui ir Veronikai Rudytei, Jonui Kuruliui, Pranui ir Dominykui Rudžiams, Vladislavai ir Onai Rudytėms, Juozapotai Rudienei, Stasiui, Kaziui, Juozui ir Antanui Rudžiams, Adelei, Valerijai ir Anelei Rudytėms bei Emilijai Rudienei, Eugenijai, Elenai ir Bronislavai Valmaitėms, Onai Valentėlienei, Jonui Valentėliui, Ksaverai Valentėlytei, Onai Vanagienei ir Povilui Vanagui, Jonui Vanagui. Be jų, kaime liko M. Menkenaitės ir K. Jofės sklypas (buvusi karčema, išstovėjusi iki 1942 metų). Didžiausi buvo S. Dyros (35,48 ha), Valmaičių (29,23 ha) ir L. Monkevičiaus (23,41 ha) ūkiai.
1942 metais kaime buvo 57 gyventojai.
1948 m. balandžio 15 d. žuvo Žaliosios rinktinės Povilo Laužiko-Liudo būrio partizanas Bronius Likas - Dobilas.[reikalingas šaltinis]
Domo Rudžio sodyboje 1948 m.gegužės 16 d. žuvo Žaliosios rinktinės Povilo Laužiko-Liudo būrio partizanas Vincas Jėčius. Kartu žuvo Balys Likas.
P. Rudžio sodyboje, bunkeryje, 1949 m. sausio 31 d. žuvo Lietuvos kariuomenės aviacijos kapitonas, Vabalninko vls., 1945-1949 m. veikusios partizanų rinktinės (grupės) vadas Albinas Tindžiulis, gimęs 1902 m. Gineišių kaime, Pandėlio valsčiuje, gyvenęs Žilių kaime, Vabalninko valsčiuje, slapyvardis - Dėdė, Ūsorius (išdavė MGB agentas "Krauzovas"). Partizanų rėmėjas P. Rudys buvo suimtas ir 1949–1956 metais kalintas Oziorlage, Irkutsko srityje.
1959 metais kaime buvo Kazio Monkevičiaus, Liudo Monkevičiaus, Prano Rudžio, Jono Vanago, Emilės Kriaučiūnaitės, Pranės Vanagaitės, Antano Aleknos, Jono Valentėlio, Bronės Čepelienės, Prano Augustausko, Stasio Rudžio, Domo Rudžio, Juozo Rudžio, Vlado Kurulio, Kazės Dyraitės, Bronės Kibienės namų ūkiai, iš viso 52 gyventojai. 1979 m. – 72 gyventojai, 1992 m. – 75 gyventojai, 1998 m. – 33 ūkiai ir 70 gyventojų, 2003 m. – 32 sodybos ir 72 gyventojai.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.