
Nikėlai – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 4 km į pietus nuo Švėkšnos, prie kelio, jungiančio plentus: Švėkšna – Saugos, Švėkšna – Žemaičių Naumiestis; kaimo pietiniu pakraščiu teka Ašva (Veiviržo kair. intakas). Ribojasi su Kalkiškės, Vilkėno I, Šiaulių, Tvaskučiių, Paulaičių ir Varniškių kaimais.
Nikėlų kaime yra durpynas (30 ha), veikiančios Švėkšnos parapijos evangelikų liuteronų kapinės, senosios Nikėlų kaimo kapinės, kapinynas (plotas 2,2 ha), kryžius, žymintis Kęstučio apygardos Geležinio Vilko būrio vado Česlovo Čiužo-Vytauto (1920–1952) žuvimo vietą.
== Istorija ==
Nikėlų kaimo apylinkėse gyventa jau nuo II amžiaus.
XX a. pradžioje į rytus nuo Nikėlų kaimo, Ašvos dešiniajame krante, ariant lauką, buvo randama senovinių dirbinių. 1924 m. tame lauke bandomuosius kasinėjimus atliko švėkšniškis inžinierius Jonas Rugis (1901–1968), o 1936 m. nuodugniau tyrinėjo archeologas Jonas Puzinas (1905–1978). Nustatyta, kad tai II-VI a. ir IX-XII a. kapinynas. Radiniai saugomi Vytauto Didžiojo karo bei Telšių ir Švėkšnos kraštotyros, Palangos gintaro muziejuose.
Nuo 1820 m. Nikėlai priklausė Vilkėno dvarui. 1880–1882 m., atribojant dvaro žemes, tarp Nikėlų kaimo gyventojų ir Vilkėno dvaro savininko grafo Aleksandro Platerio (1845–1922) vyko ginčai.
Tarpukaryje Nikėlų kaimo durpynas, priklausęs trims savininkams, eksplotuotas; durpes pirko ne tik Švėkšnos miestelio ir aplinkinių kaimų, bet ir Klaipėdos krašto gyventojai; nuo 1938 m. durpės buvo presuojamos.
Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
Sovietmečiu Nikėluose buvo „Ašvos“ tarybinio ūkio žolės miltų agregatas (nugriautas 1996 m.), karvidės (nugriautos 2004 m.).
Nikėlų kapinynas 1997 m. įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, 1998 m. paskelbtas Lietuvos kultūros paminklu.
1923 m. Nikėlų kaime buvo 55 gyventojai (10 ūkių), 1997 m. – 20 gyventojų (10 ūkių).
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Šyškrantė (2021, Šilutės rajono savivaldybė)
Laučiai (2012, Šilutės rajono savivaldybė)
Vilkyčiai (2012, Šilutės rajono savivaldybė)
Ramučiai (2013, Šilutės rajono savivaldybė)
Šyliai (2021, Šilutės rajono savivaldybė)
Švėkšna (2012, Šilutės rajono savivaldybė)
Palendriai (2021, Šilutės rajono savivaldybė)
Šilutė (2021, Šilutės rajono savivaldybė)
Jonaičiai (2021, Šilutės rajono savivaldybė)
Bliūdsukiai (2021, Šilutės rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Sakiškės (2023, Vilniaus rajono savivaldybė)
Ziboliškė (2013, Švenčionių rajono savivaldybė)
Baldegiai (2019, Kelmės rajono savivaldybė)
Ricieliai (2012, Druskininkų savivaldybė)
Karažiškės (2017, Trakų rajono savivaldybė)
Pilaitė (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Norvaišai (2013, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Burbiškiai (2021, Jurbarko rajono savivaldybė)
Šiauliškiai (2018, Prienų rajono savivaldybė)
Grikiapeliai (2017, Anykščių rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Salakas nuo priešgaisrinio bokšto žiemą
Panorama nuo Seredžiaus piliakalnio (Palemono kalnas)
Grigaičių apylinkės nuo kalvos
Spengla nuo vandens bokšto
Salos nuo centrinio vandens bokšto
Paberžė nuo senojo vandens bokšto
Nemunas ties Bagrėnu
Tauckūnai nuo vandens bokšto
Panorama nuo Vorėnų piliakalnio
Jotaučiai nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
4309 (Zibalai-Šešuolėliai I)
2008 (Vilainiai-Šventybrastis-Krekenava)
2622 (Želsva-Brukai-Vincentiškiai)
5107 (Vilkaviškis-Kalvarija)
5322 (Biržūnai-Kiemionys)
1708 (Padubysys-Vozbutai-Butkiškė-Putriai)
2213 (Veiviržėnai-Brožiai-Vėžaičiai)
1014 (Alkiškiai–Menčiai–Pakalniškiai)
2518 (Veisiejai-Vainiūnai-Barzdžiūnai-Liškiava)
3116 (Saločiai-Telžiai)