1.     

Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Youtube filmuko nuoroda
Vietovės.Lt puslapio adresas
Apie kaimą

Niūronys – kaimas Anykščių rajono savivaldybėje, kairiajame Šventosios upės krante, Anykščių regioniniame parke, prie kelio 1209 Anykščiai–Niūronys–Stakės . Seniūnaitijos centras. Yra Jono Biliūno memorialinis muziejus, Arklio muziejus, kuriuose pristatomos A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinio muziejaus ekspozicijos. Kaimą supa Niūronių girelė. Rytuose kaimą juosia Variaus upelis, yra Variaus atodanga.
Yra veikiančios kapinės (kapuose palaidoti 6 partizanai: būrio vadas Jonas Biliūnas-Žolynas (1901–1945), Jonas Janukėnas (1925–1945), Jurgis Jakniūnas (1923–1945), Liudvikas (?–1945), Vladas Maksimavičius (1920–1945) ir Kazys Žiukas (?–1945), žuvę 1945 m. birželio 23 d., ir 3 partizanai: Boleslovas Paškonis-Balandis (1926–1946), Justinas Urbonas (1920–1946) ir nežinomas, žuvę 1946 m. vasarą). Kapinių centrinėje dalyje 1990 m. buvo pastatytas medinis kryžius Lietuvos partizanams.
== Istorija ==
Senovėje šiose vietose buvo randama geležies rūdos ir gaminama lietuviška geležis.
Rašytiniuose šaltiniuose minimi XVII a. (1729 m. Burbiškio palivarkui priklausė ir Niūronių kaimas, tuomet turėjęs 6 kiemus). XIX a. pab. minima Niūronių žemės valda, priklausiusi Venclovavičiams.
1912 m. kaime buvo įkurta pirmoji pradinė mokykla (veiklą atnaujino 1923 m.). Uždaryta 1976 m., jos patalpose pradėtas kurti Arklio muziejus, buvusios mokyklos pastate dabar veikia jo Tradicinių amatų centras. 1932 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet 868,40 ha žemės išdalinta 56 savininkams.
Nuo 1949 m. balandžio 2 d. iki 1976 m. kovo 4 d. Niūronys buvo J. Biliūno kolūkio centrinė gyvenvietė.
Niūronių kaime 2018 m. atkurti ir pastatyti trys senųjų Anykščių krašto sakralinių paminklų pavyzdžiai: Striukų sodyboje – dar XX a. I pusėje Anykščių kapinėse stovėjęs 1886 m. stogastulpis Striukų sodyboje (rekonstrukcijos autorius – Vladas Gaidys), kaimo kryžkelėje prie drožinių klėtelės – Anykščiuose prie A. Šiaučiulio sodybos buvęs 1865 m. stogastulpis (rekonstrukcijos autorius – Valdas Pelegrimas), prie upelio – XIX a. pabaigoje Anykščiuose stovėjęs koplytstulpis su Kristaus krikšto skulptūrine grupe (rekonstrukcijos autorius – Mykolas Tursa, skulptūros Dainiaus Veršelio). 2019 m. ties kaimo kelių sankryža iškilo istorinio Petro Blažio kryžiaus, nuo 1921 m. stovėjusio Kuniškiuose, tiksli kopija (rekonstrukcijos autoriai – Vytautas Taurelė ir Arnoldas Keibas, skulptūros D. Veršelio).
== Arklio muziejus ==
Niūronių kaime 1978 m. įkurtas unikalus Arklio muziejus, kuriame galima susipažinti su jau daug šimtmečių trunkančia arklio ir žmogaus draugystės istorija, pajodinėti ar pasivažinėti karieta. Muziejus įsikūręs senoje daržinėje, buvusios pradinės mokyklos pastate. Muziejų įkūrė prof. Petras Vasinauskas (1906–1995), pats bričkele keliavęs po Lietuvą ir rinkęs eksponatus. Muziejuje sukaupta žemės ūkio padargų, vežimų, karietų, pakinktų ir daug kitų, šiandienos turistams nežinomų daiktų. Čia galima paglostyti arklius ir jais pajodinėti, rengiamos edukacinės programos aukštaitiškose gryčiose.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.


Atsitiktiniai kelių turai

2928 (Lygumai-Dvariškiai-Beinoraičiai)
2253 (Palanga-Nemirseta-Graudūšiai)
1934 (Ilgakiemis-Pajiesys-Kliokiškė)
2114 (Užventis-Žaduvėnai-Luokė)
2219 (Kretingalė-Plikiai-Smilgynai)
1808 (Kaišiadorys-Stasiūnai-Triliškės)
1816 (Liutonys-Žiežmariai-Dovainonys)
2225 (Mataičiai-Stančaičiai)
3431 (Sidariai-Žostarčiai)
1307 (Biržai-Parovėja-Kyliškiai)