Nufilmuotos gyvenvietės Google Maps žemėlapyje. Visas nufilmuotų gyvenviečių sąrašas.
Nemenčinė – miestas Vilniaus rajono savivaldybėje, 20 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus, abipus Neries, ties Nemenčios žiotimis. Per miestą eina krašto keliai 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai ir 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė . Nemenčinės miesto seniūnijos ir apylinkių seniūnijos centras. Yra Nemenčinės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1855 m.), Parčevskių koplyčia (1857 m.), Nemenčinės kapinių koplyčia (XIX a.), kapinės, paštas, Vilniaus krašto etnografijos muziejus (nuo 2000 m.).
== Etimologija ==
Miesto vardas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Nemenčios upės (dešinysis Neries intakas), kuri teka pro Nemenčinę ir miesto vakaruose įteka į Nerį. Ankstesnioji vardo lytis Nemenčinas buvo slavų įtakos padarinys.
== Geografija ==
Ties Nemenčine per Nerį nutiestas Nemenčinės tiltas. Prie miesto įsikūrusi Nemenčinė II, už 2 km į šiaurę stūkso Nemenčinės piliakalnis. Miestą supa pušynai. Nemenčinės miškai – didelis miškų masyvas (apie 200 km²). Netoli Nemenčinės auga iš medžių suformuotas rekordinio dydžio užrašas „Žalgiris 600“.
== Istorija ==
Medinė Nemenčinės pilis stovėjo X–XIV a., vėliau apleista. Nemenčinė minima nuo 1338 m. Pirmąją bažnyčią, vieną seniausių visoje Lietuvoje, 1387 m. įsteigė Ldk Jogaila. 1434 m. dokumente Nemenčinės tėvoniu save vadino Andrius Sakaitis, vienos įtakingiausių senųjų lietuviškų giminių atstovas Ldk Kazimiero laikais. 1554 m. valakų reformos metu gavo miesto teises (priklausė valstybei). 1557 m. Nemenčinės gyventojai buvo atleisti nuo mokesčių ir privalėjo prižiūrėti tiltus per Nerį iki Kernavės. Apie 1776 m. sudaryta Nemenčinės seniūnija, kuri 1780 m. atiteko Vilniaus vyskupui Ignotui Jokūbui Masalskiui, o 1803 m. – Vilniaus universitetui.
1794 m. balandžio 26 d. lietuvių sukilėliai, vadovaujami T. Kosciuškos, susigrūmė su caro pajėgomis, bet Nemenčinės mūšį pralaimėjo, žuvo apie 500 vyrų. XIX a. dauguma Nemenčinės gyventojų buvo žydai. 1863 m. gyventojai vėl buvo sukilę prieš rusų armiją. XIX a. Nemenčinė – Vilniaus apskrities miestelis, valsčiaus ir seniūnijos centras.
Vilniaus kraštą užėmus lenkų generolui Liucjanui Želigovskiui, 1920–1939 m. Nemenčinė priklausė Lenkijai, čia buvo įsikūręs Nemenčinės pasienio apsaugos korpusas. Karo metu naciai sudegino žydų mokyklą ir sinagogą. 1944 m. liepos 7 dieną I. Černiachovskio kariuomenė užėmė Nemenčinę. Vietiniai gyventojai nukentėjo per II pasaulinį karą, vėliau nemažai žmonių buvo ištremta į Sibirą.
1955 m. spalio 10 d. pakartotinai suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu veikė medžio apdirbimo, buitinės chemijos įmonės, drenažo vamzdžių gamykla, pieninė. Prie kelio į Vilnių, Neries kairiajame krante veikė „Vėtrungės“ šašlykinė (architektas A. Jukna).
2004 m. liepos 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 22 buvo patvirtintas Nemenčinės herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Žemaitėliai (2021, Vilniaus rajono savivaldybė)
Didžiosios Kabiškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Melekonys (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Aleksandriškės (2017, Vilniaus rajono savivaldybė)
Žitniškės (2021, Vilniaus rajono savivaldybė)
Raišiai (2024, Vilniaus rajono savivaldybė)
Lavoriškės (2021, Vilniaus rajono savivaldybė)
Žemaitėliai (2013, Vilniaus rajono savivaldybė)
Sadūniškės (2024, Vilniaus rajono savivaldybė)
Rudamina (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Zajasiškės (2019, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Adomynė (2012, Kupiškio rajono savivaldybė)
Kalnėnai (2018, Alytaus rajono savivaldybė)
Bekupė (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Gegužinė (2024, Kaišiadorių rajono savivaldybė)
Salakas (2012, Zarasų rajono savivaldybė)
Skrebiškiai (2019, Biržų rajono savivaldybė)
Paikiškiai (2021, Marijampolės savivaldybė)
Žvelgaičiai (2019, Joniškio rajono savivaldybė)
Pakalniai (2012, Utenos rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Paparčių apylinkės (Našlėnai) nuo priešgaisrinio bokšto
Ginučių apylinkės nuo apžvalgos bokšto
Gruožninkai nuo mokyklos stogo
Panorama nuo Bradeliškių piliakalnio
Svėdasai nuo vandens bokšto
Šventosios atodanga Mikieriuose
Pilypiškės nuo vandens bokšto
Kauno senamiestis nuo Aleksoto apžvalgos aikštelės
Krivilių apylinkės nuo vandens bokšto
Dreverna nuo apžvalgos bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
2608 (Jusevičiai-Būdvietis-Derviniai)
2225 (Mataičiai-Stančaičiai)
3113 (Valakėliai-Pušalotas)
3801 (Šakiai-Plokščiai)
3804 (Lukšiai-Gerdžiūnai-Kriūkai)
3106 (Krinčinas-Ličiūnai-Mieliūnai)
5325 (Tolimėnai-Vyželiai-Nariūnai-Salakas)
4104 (Šilalė-Didkiemis)
4230 (Pagėgiai-Plaušvariai)
207 (Seda-Židikai)