Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kretingos rajono savivaldybė » Darbėnų seniūnija » Nausėdai (2021)      

Apie kaimą

Nausėdai – kaimas šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 7 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų, prie Kretingos–Skuodo geležinkelio. Seniūnaitijos centras. Veikia 2 kaimo bendruomenės: „Darbos vingis“ ir „Nausėdų bendruomenės centras“, eksploatuojamas žvyro–smėlio karjeras, statoma vėjo jėgainė. Buvusi Nausėdų geležinkelio stotelė.
== Istorija ==
Kaimas susikūrė kuršių gyvenamose vietose, Mėguvos žemėje.
Pavadinimas liudija, kad iš pradžių tai buvęs kupetinis vienkieminių naujakurių sodybų (sėdų) [paaiškinti] kaimas, kuris kūrėsi į šiaurę nuo Auksūdžio plytėjusioje miškingoje, plėšininėje žemėje. Valakų reformos metu XVI a. II pusėje suformuotas gatvinis kaimas, kuris priklausė Palangos seniūnijos Darbėnų dvarui. Dvasiniais gyventojų reikalais XVI–XVIII a. rūpinosi Palangos, o nuo 1740 m. – Darbėnų parapijų kunigai.
Kaimas minimimas 1756 metų Palangos seniūnijos inventoriuje. Nausėdų kaimo žemę dirbo šie gyventojai ir tikėtina jų šeimų nariai :
Mykolas Butkus (Michal Butkus), Antanas Lebus (Antoni Lebus), Laurynas Jurgutis (Wawrzyniec Jurgutis), Samuelis Valutis (Samuel Walutis), Dovydas Kiauparas (Dawid Kiaupar), Stanislovas Vičiulis (Stanislaw Wiciulis), Jurgis Aklis (Jerzy Aklis), Jonas Gricius (Jan Grycius), Jonas Viskanta ar Viskantas (Jan Wiskont), Jonas Piekus (Jan Piekus), Jonas Mažeiva (Jan Mazeywo), Jurgis Žiobakas (Jerzy Zobak)
Nausėdoms priklausė ir šios sėdos:
Maloniškių sėda (obrąb Maloniszki) – žemę dirbo Stanislovas Skripkauskas (Stanislaw Skrypkowski).
Žvinkliškių sėda (obrąb Zwinkliszki) – žemę dirbo Mykolas Litvinas (Michal Litwinowicz).
Oželiškių sėda (obrąb Ozeliszki) – žemę dirbo Mykolas Kazlauskis (Michal Kazlowski).
Kita Oželiškių sėda (obrąb drugi Ozeliszki) – žemę dirbo Ansis Meštartas (Ans Mesztart).
Žiūrų ir Mažonų sėda (obrąb Žury y Mazona) – žemę dirbo Dovydas Kydikas (Dawid Kidykas).
1775 m. nausėdiškiai dalyvavo Palangos seniūnijos valstiečių judėjime priešindamiesi seniūno Karolio Mirbacho savivalei. 1781 m. kaime ir jo žemėje įsikūrusiuose Kiaupiškių ir Oželiškių vienkiemiuose gyveno 16 valstiečių šeimų.
1846 m. buvo 23 dūmai. Per kaimą ėjo kelias Darbėnai–Skuodas, kurio naujoji atkarpa apie XIX a. vidurį nutiesta kaimo žemės vakariniu pakraščiu. Nuo 1861 m. Nausėdai priklausė Darbėnų valsčiui ir buvo Auksūdžio arba Nausėdų seniūnijos centras. 1870 m. kaimą sudarė Nausėdų gyvenvietė bei Ežkepių, Kiaupiškių, Maloniškių ir Pirkulių vienkiemiai, kurių 146 valstiečiai mokėjo Darbėnų dvarininkui J. Tiškevičiui išperkamuosius žemės mokesčius.
XX a. pradžioje bendromis gyventojų lėšomis kaimo kryžkelėje pastatytas Karavyko (Benediktinis, Pavietrinis) kryžius, o kitapus – kryžius su koplytėle. 1915 m. vokiečių okupacinė valdžia nutiesė Bajorų–Priekulės geležinkelio liniją ir įrengė kaime Nausėdų stotelę. Tarpukariu kaimas buvo Nausėdų seniūnijos administracinis centras, kuriame 1923 m. gyveno 33 ūkininkai. Seniūnu 1932 m. dirbo Jonas Anužis, o padėjėju – Mikalojus Simonaitis. XX a. 4 dešimtmetyje gatvinis kaimas išskirstytas į vienkieminius ūkius.
Po Lietuvos aneksijos, 1940 m. pabaigoje vietoje Nausėdų seniūnijos įvesta apylinkė. 1941 m. birželio 14 d. suimta ūkininko, šaulio Antano Beniulio šeima. Šeimos galva išvežtas į Rešotų lagerį (Krasnojarsko kraštas), o žmona Barbora su dukra Viktorija ištremtos į Komija. Visi mirė tremtyje 1942–1943 m.
1944 m. pabaigoje atkurta Nausėdų apylinkė, kuri apie 1954 m. prijungta prie Darbėnų apylinkės. 1949 m. kovo 25 d. – balandžio 21 d. į Krasnojarsko kraštą, Tomsko ir Irkutsko sritis išvežtos Čiunkų ir Galdikų šeimos, kuriose buvo 11 žmonių.
1950 m. birželio 3 d. Ganyklėlių miške į MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareivių ir MGB Kretingos apskrities skyriaus stribų pasalą pateko ir žuvo Kardo rinktinės vadas Juozas Paulauskas-Dalius su štabo viršininku Kazimieru Martinkumi-Saga, Salantų kuopos būrio vadu Vytautu Zalecku-Vaivoru, partizanais Justinu Rimkumi–Ąžuolu ir Leonora Viluckyte–Širšyne.
Apie 1959 m. valdžios nurodymu buvo nupjauti kryžkelėje stovėję kryžiai. Juos gyventojai, padedami meistrų Virgio Vinco Klaniaus ir Kazimiero Griciaus, bendromis lėšomis atstatė tik 1989 m., prasidėjus atgimimo sąjūdžiui.
2010 m. kaime buvo 20 sodybų.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.