
Naujamiestis − Vilniaus miesto dalis, esanti centre, kairiajame Neries krante, į vakarus nuo Vilniaus geležinkelio stoties. Naujamiesčio seniūnijos centras. Ribojasi pietvakariuose su Vilkpėde, rytuose su Senamiesčiu, pietuose geležinkelis skiria nuo Naujininkų, šiaurėje pereina į Lukiškes-Centrą šiaurės vakaruose Neris skiria nuo Žvėryno. Naujamiestis užima 4,8 km² plotą. Čia gyvena apie 32 280 žmonių (2019 m.).
Veikia daug pramonės, prekybos, komunikacijų, statybos, transporto bendrovių, komercinių bankų (SEB, Luminor ir kt.) padaliniai, daug ambasadų (Kinijos, Japonijos ir kt.), medicinos įstaigų, turizmo ir paslaugų bendrovių. Naujamiestyje įsikūręs Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetas. Vakariniame pakraštyje, už Geležinio Vilko gatvės prasideda Vingio parkas (su vasaros estrada, VU botanikos sodo padaliniu, stadionu, kapais, koplyčiomis). Šiauriniame pakraštyje, šalia Lukiškių iškilęs Tauro kalnas.
Pietrytiniame Naujamiesčio pakraštyje stovi Vilniaus geležinkelio stotis ir Vilniaus autobusų stotis. Rajoną kerta daug svarbių gatvių: Savanorių prospektas, J. Basanavičiaus, Naugarduko, Kauno, Tūkstantmečio (pietinio aplinkkelio dalis). Daug svarbių VVT stotelių: Stotis, Savanorių prospektas, Gerosios Vilties st., Sparta, Žemaitės st., Čiurlionio st.
== Istorija ==
Nors pagal pavadinimą Naujas miestas, tai vienas seniausių Vilniaus rajonų. 1860 m. nutiesus Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį, rajono vystymasis tapo itin spartus. 1875 m. sudarytas naujas miesto plėtros planas. Naujamiestis šiame plane suskirstytas stačiakampiais kvartalais, vietoj buvusių gatvelių ir keliukų suplanuotos tiesios gatvės. Šis planas, su nedideliais pakeitimais, buvo įgyvendintas. Dabartinė Naujamiesčio gatvių sistema suformuota laikantis 1875 m. plano. Atsirado Mindaugo, Švitrigailos, Vytenio, T. Ševčenkos, Kauno, Panerių, Šaltinių, Aguonų gatvės. XIX a. pabaigoje šiose gatvėse gerokai suintensyvėjo statybos. Kaip ir visame Vilniuje, čia pradėti statyti daugiaaukščiai mūriniai pastatai.
== Verslo centrai ==
XXI a. iškilo šie verslo centrai:
LJB verslo centras
Vilniaus vartai
VILBRA Verslo centras
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miesto dalį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Aukštieji Paneriai (2013, Vilniaus miesto savivaldybė)
Žemieji Paneriai (2013, Vilniaus miesto savivaldybė)
Giedrakalnis (2024, Vilniaus miesto savivaldybė)
Kuzmiškės (2024, Vilniaus miesto savivaldybė)
Jeruzalė (2022, Vilniaus miesto savivaldybė)
Aukštasis Pavilnys (2021, Vilniaus miesto savivaldybė)
Jočionys (2021, Vilniaus miesto savivaldybė)
Mūrinė Vokė (2024, Vilniaus miesto savivaldybė)
Baltupiai (2022, Vilniaus miesto savivaldybė)
Naujakiemis (2021, Vilniaus miesto savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Stirnėnai (2024, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Venckai (2013, Klaipėdos rajono savivaldybė)
Pažąsai (2019, Pasvalio rajono savivaldybė)
Keidžiai (2019, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Dumbriai (2013, Akmenės rajono savivaldybė)
Radiškė (2021, Šilalės rajono savivaldybė)
Draudeliai (2019, Pakruojo rajono savivaldybė)
Būbliai (2017, Kaišiadorių rajono savivaldybė)
Kelmė (2017, Kelmės rajono savivaldybė)
Žeimiai (2012, Šiaulių rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Kupškio geležinkelio stotis nuo pėsčiųjų tilto
Paluknys nuo priešgaisrinio bokšto
Paluknys nuo vandens bokšto žiemą
Nida nuo Parnidžio kopos
Švedriškė nuo vandens bokšto
Grigaičių apylinkės nuo kalvos
Kena nuo bokšto
Pabradės apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Luokesos apylinkės nuo vandens bokšto
Panara nuo vandens bokšto žiemą
Atsitiktiniai kelių turai
165 (Šilalė-Šilutė)
1928 (Daugėliškiai-Lelerviškiai-Liučiūnai)
178 (Bradesiai-Dusetos-Daugailiai)
3820 (Bliūkiškiai-Žėgliai)
4316 (Zibalai-Beivydžiai)
1811 (Šventininkai-Kalviai-Stakliškės)
3615 (Gačionys-Lašai)
2902 (Linkuva-Degesiai-Gedučiai)
1906 (Aukštutiniai Kaniūkai-Babtai-Labūnava-Kėdainiai)
4214 (Šeriai-Kantariškiai-Šilininkai)