Nufilmuotos gyvenvietės Google Maps žemėlapyje. Visas nufilmuotų gyvenviečių sąrašas.
Naujamiestis − Vilniaus miesto dalis, esanti centre, kairiajame Neries krante, į vakarus nuo Vilniaus geležinkelio stoties. Naujamiesčio seniūnijos centras. Ribojasi pietvakariuose su Vilkpėde, rytuose su Senamiesčiu, pietuose geležinkelis skiria nuo Naujininkų, šiaurėje pereina į Lukiškes-Centrą šiaurės vakaruose Neris skiria nuo Žvėryno. Naujamiestis užima 4,8 km² plotą. Čia gyvena apie 32 280 žmonių (2019 m.).
Veikia daug pramonės, prekybos, komunikacijų, statybos, transporto bendrovių, komercinių bankų (SEB, Luminor ir kt.) padaliniai, daug ambasadų (Kinijos, Japonijos ir kt.), medicinos įstaigų, turizmo ir paslaugų bendrovių. Naujamiestyje įsikūręs Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetas. Vakariniame pakraštyje, už Geležinio Vilko gatvės prasideda Vingio parkas (su vasaros estrada, VU botanikos sodo padaliniu, stadionu, kapais, koplyčiomis). Šiauriniame pakraštyje, šalia Lukiškių iškilęs Tauro kalnas.
Pietrytiniame Naujamiesčio pakraštyje stovi Vilniaus geležinkelio stotis ir Vilniaus autobusų stotis. Rajoną kerta daug svarbių gatvių: Savanorių prospektas, J. Basanavičiaus, Naugarduko, Kauno, Tūkstantmečio (pietinio aplinkkelio dalis). Daug svarbių VVT stotelių: Stotis, Savanorių prospektas, Gerosios Vilties st., Sparta, Žemaitės st., Čiurlionio st.
== Istorija ==
Nors pagal pavadinimą Naujas miestas, tai vienas seniausių Vilniaus rajonų. 1860 m. nutiesus Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį, rajono vystymasis tapo itin spartus. 1875 m. sudarytas naujas miesto plėtros planas. Naujamiestis šiame plane suskirstytas stačiakampiais kvartalais, vietoj buvusių gatvelių ir keliukų suplanuotos tiesios gatvės. Šis planas, su nedideliais pakeitimais, buvo įgyvendintas. Dabartinė Naujamiesčio gatvių sistema suformuota laikantis 1875 m. plano. Atsirado Mindaugo, Švitrigailos, Vytenio, T. Ševčenkos, Kauno, Panerių, Šaltinių, Aguonų gatvės. XIX a. pabaigoje šiose gatvėse gerokai suintensyvėjo statybos. Kaip ir visame Vilniuje, čia pradėti statyti daugiaaukščiai mūriniai pastatai.
== Verslo centrai ==
XXI a. iškilo šie verslo centrai:
LJB verslo centras
Vilniaus vartai
VILBRA Verslo centras
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miesto dalį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Naujoji Vilnia (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Saulėtekis (2021, Vilniaus miesto savivaldybė)
Naujoji Vilnia (2023, Vilniaus miesto savivaldybė)
Naujieji Verkiai (2023, Vilniaus miesto savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Naujakiemis (2021, Vilniaus miesto savivaldybė)
Neravai (2023, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visoriai (2022, Vilniaus miesto savivaldybė)
Jeruzalė (2022, Vilniaus miesto savivaldybė)
Pylimėliai (2021, Vilniaus miesto savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Dainava (2012, Ukmergės rajono savivaldybė)
Narvydžiai (2012, Skuodo rajono savivaldybė)
Jukneliškė (2018, Lazdijų rajono savivaldybė)
Šakyna (2022, Šiaulių rajono savivaldybė)
Acokavai (2022, Radviliškio rajono savivaldybė)
Kuktiškės (2020, Utenos rajono savivaldybė)
Daržininkai (2012, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Valčiūnai (2019, Vilniaus rajono savivaldybė)
Miežonys (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Upyna (2012, Šilalės rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Giedraičiai nuo vandens bokšto
Šiūlėnai nuo vandens bokšto
Puvočiai nuo apžvalgos bokšto žiemą
Grendavės apylinkės (Antakalnis) nuo kalvos
Birvėtos tvenkiniai nuo šėryklos
Panara nuo vandens bokšto
Štadvilių apylinkės nuo sandėlių
Štadvilių apylinkės nuo vandens bokšto žiemą
Kirkilų apylinkės nuo apžvalgos bokšto
Lėnas nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
2208 (Pėžaičiai-Švėkšna)
3606 (Petrošiškis-Salos-Gučiūnai)
4010 (Ringuvėlė-Šalvenai-Šakyna)
1730 (Lenkčiai-Pikeliai-Paviščionys)
3505 (Nemakščiai-Kražiai-Junkilai)
4512 (Skaudvilė-Adakavas-Nemakščiai)
2913 (Bardiškiai-Mikoliškis-Gedučiai)
4103 (Pajūris-Didkiemis)
1007 (Akmenė-Klyšiai-Daunoriai)
2519 (Druskininkai-Liškiava-Panara-Janionys)