Gyvenvietės informacija

Naujamiestis

Centro seniūnija

Kauno miesto savivaldybė

Gyventojų skaičius (2021): 5000

Apie miesto dalį

Kauno naujamiestis – centrinė Kauno miesto dalis, esanti į rytus nuo Senamiesčio, beveik pačiame miesto centre. Pagrindinė gatvė – Laisvės alėja (1,5 km, prasidedanti ties Vytauto prospektu ir pasibaigianti Senamiesčio pradžioje), Vienybės, J. Mačiūno, Savivaldybės aikštės.
Naujamiestyje stovi Kauno miesto savivaldybės pastatas (buvę Taupomųjų kasų rūmai, 1939 m., arch. A. Funkas, A. Lukošaitis, B. Elsbergas), Vytauto paminklas, Kauno soboras, Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčia, Kauno evangelikų reformatų bažnyčia, Laisvės paminklas (atstatytas 1989 m., skulpt. Juozas Zikaras), Kauno karo muziejus, kariljonas, Kauno paveikslų galerija (arch. S. Juškys, K. Kisielius, E. Miliūnas).
Tarpukaryje iškilo modernistinės architektūros pastatų Laisvės alėjoje, K. Donelaičio, V. Putvinskio, A. Mickevičiaus, Maironio gatvėse: „Pieno centro“ rūmai (1931 m., arch. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis), Centrinio pašto rūmai (1932 m., arch. F. Vizbaras), Kauno zoologijos muziejus (arch. A. Keturta, K. Zykus), kino teatras „Romuva“ (1940 m., arch. Nikolajus Mačiulskis), Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (1937 m., arch. V. Landsbergis-Žemkalnis), VDU Medicinos fakulteto rūmai (1933 m., arch. Vladimiras Dubeneckis).
Šalia Muzikinio teatro įrengtas miesto sodas, kurį nuo senamiesčio riboja išlikęs Kauno miesto gynybinės sienos fragmentas su Malūnininko bokštu.
Rytinėje naujamiesčio dalyje šalia Darbo rūmų plyti Ramybės parkas, pietinėje – Nemuno sala, joje Žalgirio arena. Naujamiestį šiaurinėje dalyje supa Žaliakalnio šlaitai, pėsčiųjų susisiekimui įrengti funikulierius, Kauko, Šilelio laiptai. Daug muziejų, teatrų, viešbučių, bankų, prestižinių parduotuvių. Pietryčiuose Naujamiestis baigiasi ties Kauno geležinkelio stotimi.
== Istorija ==
Šis Kauno regionas ėmė vystytis XIX a. viduryje, miestui tapus Kauno gubernijos centru ir 1847 m. suformavus carinio laikų tipo stačiakampę struktūrą (dabartinė Laisvės alėja ir jai lygiagrečios Kęstučio ir K. Donelaičio gatvės). Visame būsimojo Naujamiesčio plote driekėsi miškai ir smėlynai, Kauno soboro vietoje telkšojo pelkė, buvo medžiojamos antys.
XIX a. pabaigoje Gedimino gatvėje iškilo Kauno tvirtovės vadavietės administracinių pastatų kompleksas (komendanto rūmai ir kt.).
Vakariniame būsimojo Naujamiesčio pakraštyje buvo Skavų priemiestis. Alėja atsirado 1871 m. miesto statymo plane.
XX a. tarpukariu vadintas Naujuoju miestu. Maždaug iki amžiaus vidurio pietrytinė dalis buvo vadinama Karmelitais pagal ten stovinčią Karmelitų bažnyčią.
1923 m. buvo 16898 gyventojai.
1982 m. Laisvės alėja rekonstruota ir paversta pėsčiųjų bulvaru (viena pirmųjų pėsčiųjų zonų visoje SSRS). 1983 m. atidaryta universalinė parduotuvė „Merkurijus“ (arch. A. Sprindys; nugriauta 2009 m.).

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miesto dalį - lietuviškoje Vikipedijoje.

Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.
2012-2013 metais ir 2017-2024 metais nufilmuotų vietovių sąrašai (PDF).