Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.
Nufilmuotos gyvenvietės Google Maps žemėlapyje. Visas nufilmuotų gyvenviečių sąrašas.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kretingos rajono savivaldybė » Kūlupėnų seniūnija » Nasrėnai (2021)      

Apie kaimą

Nasrėnai – kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 4 km į šiaurę nuo Kūlupėnų, prie kelio 226 Kartena–Kūlupėnai–Salantai ir Salanto upės. Seniūnaitijos centras. Veikia Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus, Rietavo parapijos senelių globos namų Nasrėnų padalinys, pieno supirkimo punktas. Pietrytinėje dalyje yra apleistas žvyro karjeras.
== Etimologija ==
Nasrėnų vardas kildinamas nuo žodžio nasrai. Pasakojama, kad puldami Imbarės pilį kryžiuočiai tarp Salanto ir Kūlupio įsikūrusiame kaime pakliūdavo į pilies gynėjų paspęsta pasalą – tartum į žemaičių nasrus.
Rašytiniuose šaltiniuose kaimo vardas pirmąkart užrašytas sen.rus. Носры. Vėliau rašomas rus. Ностраны, Настраны, lenk. Nastrany, liet. Nastrėnai, Nasrėnai, žem. Nasrienā.
== Geografija ==
Kaimo žemės plyti nuo Salanto upės ir jos Blendžiavos žiočių pietryčiuose iki Vaineikiųmiškų masyvo Sausgalvių miško šiaurės vakaruose. Jos ribijasi su Kūlsodžiu,Klausgalvais ir Šalynu. Rytine dalimi teka Minijos intakas Salantas, centrine dalimi – dešinysis Salanto intakas Kūlupis. Kaimą kerta keliai 226 Kartena–Kūlupėnai–Salantai ir 2313 Salantai–Skaudaliai–Nasrėnai .
== Istorija ==
Motiejus Valančius nurodo, kad Nasrėnų vardas pirmąkart paminėtas 1112 m., tačiau šį teiginį patvirtinančių šaltinių nėra. Turimais duomenimis, kaimas pradėjo kurtis XV a. antroje pusėje, o pirmąkart paminėtas 1511 m. Po valakų reformos XVI a. antroje pusėje abipus kelio Kretinga–Salantai pastatytas valakinis-gatvinis kaimas, kuris, apardytas Lietuvos žemės reformos, savo planinę struktūrą išlaikė iki šių dienų.
XVI–XVII a. priklausė Platelių seniūnijos Imbarės vaitijai. Žemę valstiečiai nuomavo iš Platelių dvaro, o nuo XVIII a. žemės buvo administruojamos iš šalia Nasrėnų įkurto Šalyno palivarko.
XVI a. pabaigoje kaimas turėjo 32 valakus žemės, kurioje buvo 32 valstiečių kiemai. 1680 m. buvo 12, 1738 m. – 11, 1750 m. – 13 (su Medsėdžiais – 25), 1762 m. – 20, 1788 ir 1821 ir 1843 m. – 29 (su Medsėdžiais – 52), 1846 m. – 17, 1866 m. – 14 kiemų. Prie kelio į Kretingą stovėjo dvaro karčema. XVII a. minimas bendro naudojimo kaimo žemėje susiformavęs Degimų, XVIII a. – Nasrėnų Medsėdžių užusienis.
1806 m. Pilypas Brazdauskis atsivežė iš Klaipėdos į Nasrėnus pirmąsias bulves.
Nuo 1861 m. priklausė Kalnalio seniūnijai. 1870 m. kaime buvo 182 žemės rėžiai, už kurios 72 valstiečiai atlikinėjo grafų de Šuazelių-Gufjė Šalyno dvare atodirbio prievolę.
1919 m. įkurta Nasrėnų seniūnija. 1923 m. buvo 23 sodybos. Lietuvos žemės reformos metu kaimas buvo išskirstytas į vienkieminius ūkius. Kaime veikė Nasrėnų grietinės nugriebimo punktas. Juozapas Stropus turėjo asmeninę biblioteką, kurioje buvo sukaupta per 1000 XIX a. II pusės – XX a. I pusės lietuviškų spaudinių, išleistų Lietuvoje, Rytų Prūsijoje, JAV ir kt.
1947–1992 m. Kūlupėnų tarybinio ūkio pagalbinė gyvenvietė, kurioje 1948 m. buvo 17 sodybų. Joje veikė veršidė, felčerių ir akušerių punktas, biblioteka, 1940–1977 m. – pradinė mokykla, 1969 m. atidarytas blaivybės propaguotojo, rašytojo, vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus.
1992 m. įkurta, 1995 m. panaikinta Nasrėnų žemės ūkio bendrovė. Veikė Nasrėnų pieno supirkimo punktas.
1995 m. pasodintas vyskupo Motiejaus Valančiaus ąžuolynas, kuriame 2001 m. atidengtas M. Valančiaus paminklas (aukštis – 3,2 m; skulptorius Kęstutis Balčiūnas, architektas Edmundas Giedrimas), 2009 m. pastatytas Lietuvos vardo tūkstantmečio koplytstulpis. Šalia 2003 m. atidaryti senelių globos namai,
Nuo 1994 m. kasmet antrąjį gegužės šeštadienį M. Valančiaus muziejuje vyksta tradicinės moksleivių M. Valančiaus raštų meninio skaitymo šventės.
Nuo 2009 m. Nasrėnai – seniūnaitijos centras, kuriai priklauso Didieji Žalimai, Grabšyčiai, Klausgalvų Medsėdžiai, Kūlsodis, Nasrėnai, Stropeliai, Šalynas ir Tinteliai.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.