Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.
Nufilmuotos gyvenvietės Google Maps žemėlapyje. Visas nufilmuotų gyvenviečių sąrašas.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Skuodo rajono savivaldybė » Skuodo seniūnija » Narvydžiai (2021)      

Apie kaimą

Apie kaimą Utenos rajone žr. Narvydžiai (Utena).
Narvydžiai – kaimas Skuodo rajono savivaldybėje, 4 km į šiaurės rytus nuo Skuodo, prie sienos su Latvija. Valstybių siena eina Bartuvos intaku – Apšės upe. Seniūnaitijos centras. Veikia Skuodo Bartuvos vidurinės mokyklos pradinio ugdymo skyrius, Narvydžių (Skuodo) kapinės. Kolektyviniai sodai.
== Etimologija ==
Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Narvydis daugiskaitinės formos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas Narwidy, Narwidze, Нарвиды.
== Geografija ==
Kaimas plyti Latvijos pasienyje, Apšės kairiajame krante. Šiaurės rytiniame pakraštyje stūkso Indrėkiškės miškas, nuo kurio kaimą skiria Lendimo upelis. Žemės ribojasi su Trūbakiais, Pakalniškiais, Didžiaisiais Rūšupiais.
== Istorija ==
Kaimas susikūrė XV a. – XVI a. pr. Priklausė valstybiniam (karališkajam) dvarui. Pirmąkart paminėtas 1568 m. rugpjūčio 8 d. dovanojimo rašte, kuriuo Žygimantas Augustas Narvydžius dovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Chodkevičiui. XVI a. Narvydžiai priklausė Viešvėnų, nuo XVI a. antrosios pusės – Skuodo valsčiui.
XV–XVIII a. kaimas turėjo kapines. Jas uždarius, kaimo pakraštyje, arčiau Skuodo apie 1795 m. įrengtos Skuodo parapijos kapinės.
1846 m. buvo 33 dūmai. Jų skaičiumi Narvydžius valsčiuje lenkė tik Rūšupių ir Kulų kaimai bei Lenkimų miestelis. XIX a. kaimo žemių rytiniame pakraštyje susikūrė Andreikiškių (Indreikiškės) užusienis, kuriame vėliau įkurtas palivarkas. 1870 m. Narvydžių kaimui su Andreikiškių užusieniu priklausė 881 žemės rėžis, už kuriuos 138 prievolininkai atlikinėjo atodirbio prievolę valstybiniam Skuodo dvarui.
1923 m. buvo 148 ūkiai (ūkių skaičiumi Kretingos apskrityje Narvydžiai buvo pirmi, gyventojų skaičiumi – ketvirti), atidaryta pradinė mokykla.
1932 m. kaime rastas XVII a. sidabro monetų lobis.
Pokariu apylinkėje veikė Lietuvos partizanai. 1948 m. jie nukovė okupantų koloborantus, apylinkės pirmininką K. Danėlą, jo dukterį klubo-skaityklos vedėją, kaimo aktyvistą P. Karaziną. Dalis gyventojų buvo ištremta į Sibirą.
Nuo 1949 m. kaimas buvo „Narvydžių“ kolūkio centrinė, vėliau – „Laisvės“ kolūkio pagalbinė gyvenvietė (iki 1991 m.).

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.