Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.
Nufilmuotos gyvenvietės Google Maps žemėlapyje. Visas nufilmuotų gyvenviečių sąrašas.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Molėtų rajono savivaldybė » Molėtai (2012)      

Apie miestą

Molėtai – miestas rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, 30 km į pietus nuo Utenos. Molėtų rajono savivaldybės ir Luokesos seniūnijos centras. Stovi Molėtų šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1907 m.), veikia krašto muziejus, rajono centrinė ligoninė, kultūros centras, paštas (LT-33001). Centrinė aikštė – Jaunimo aikštė.
== Etimologija ==
Vardo kilmė nėra visiškai aiški. Galimas dalykas, kad jis susijęs su bendriniu žodžiu molėtas – „molingas; molėtas laukas ar žemė; molio spalvos, rusvas“. Taigi, Molėtai galėjo iš pradžių reikšti „molingi laukai“ arba „molio spalvos laukai“. Kai kurie kalbininkai Molėtų vardą kildina nuo seno žodžio molė, reiškiančio „molio žemė; malimas“.
XX a. 1-ojoje pusėje minimi kaip Malėtai.
== Geografija ==
Miestas įsikūręs Molėtų aukštumoje (Aukštaičių aukštumos dalis). Nutolę 63 km į šiaurę nuo Vilniaus, prie plento A14 Vilnius–Utena . Keliai į Ukmergę, Pabradę, Labanorą, Anykščius. Per Molėtus teka Siesartis, sudarydama praplatėjimą – miesto centre susidaręs Pastovėlis, rytuose – Pastovis, vakaruose – Promislavas. Pietiniame pakraštyje yra kolektyviniai sodai.
== Istorija ==
Istoriniuose šaltiniuose Molėtai pirmąkart minimi 1387 m., kai Ldk Jogaila juos padovanojo Vilniaus vyskupijai aukštaičių pakrikštijimo ir Vilniaus vyskupijos įsteigimo proga:
Taigi, tuomet Molėtai tebuvo kaimas. 1492 m. Ldk Aleksandras patvirtino šį dovanojimą. Vilniaus vyskupams Molėtai priklausė iki XVIII a. pabaigos. Apie 1517 m. įsteigtas Molėtų dvaras, jame veikė alaus ir spirito daryklos. Prieš 1522 m. pastatyta Molėtų bažnyčia. XVI a. pradžioje įkurtas vyskupo dvaras. 1539 m. Molėtai jau vadinami miesteliu. 1690 m. kaime buvo smuklė ir malūnas. 1728 m. pastatyta sinagoga, 1765 m. gyveno 170 žydų. Nuo XVIII a. 2-osios pusės rinkosi turgūs, nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. 1783 m. (ir 1829 m., 1860 m., 1888 m., 1907 m., 1908 m., 1944 m., 1949 m.) miestelis degė.
Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. Molėtų dvaras atiteko didikams Pamarneckiams, vėliau – Huten-Čapskiams. 1797 m. Rusijos valdžia konfiskuotą Molėtų dvarą padovanojo carui tarnavusiam išeiviui iš Prancūzijos O. de Šuazeliui–Gufjė. Miestelis plėtėsi į šiaurės rytus nuo dvaro. XIX a. įsikūrė amatininkai ir pirkliai, imta rengti turgus. Per 1831 m. sukilimą 1831 m. liepą sukilėliai prie miestelio pralaimėjo susirėmimą su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. 1866 m. buvo 755 žydai. 1861–1950 m. Molėtai buvo valsčiaus centras, pradėjo sparčiau plėstis. 1866 m. Molėtuose buvo vienintelė gatvė – palei kelią į Uteną. Vietoje parapinės mokyklos 1867 m. įsteigta valdinė, 1890 m. – vaistinė. 1872 m. leisti prekymečiai. XIX a. pabaigoje Molėtai – miestelis Vilniaus apskrityje, valsčiaus centras.
XX a. pradžioje dvaro savininku tapo K. Graužinis. Caro valdininkai miestelį laikė tinkama politinių kalinių trėmimo vieta. Per 1905 m. revoliucinius įvykius buvo pašalinta rusų ir įkurta sava valsčiaus administracija. 1907 m. Molėtus nusiaubė gaisras. 1912 m. įkurtas Blaivybės draugijos skyrius, surengtas pirmasis lietuviškas vakaras. 1915–1918 m. per Pirmąjį pasaulinį karą Vokietijai okupavus Lietuvą Molėtai buvo apskrities (kreizo) centras, 1919–1920 m. netoli Molėtų vyko atkaklios Lietuvos ir Lenkijos karinių dalinių kautynės.
1922 m. siaurųjų geležinkelių valdyba svarstė klausimą dėl projektuojamo geležinkelio ruožo Ukmergė–Balninkai–Molėtai–Kuktiškės. Taip būtų buvęs sujungtas Jonavos–Ukmergės geležinkelis ir Panevėžio–Pastovių geležinkelis. Nors ir Molėtų valsčiaus buvo nutarusi skirti 100 tūkst. litų tam, kad būtų nutiestas geležinkelis šalia pat Molėtų, tačiau planai liko neįgyvendinti. 1923–1925 m. išparceliuotas Molėtų dvaras. XX a. trečiame–ketvirtame dešimtmetyje veikė pieninė, kelios įmonės, bankas, kooperatyvas, elektrinė, malūnas, keliasdešimt parduotuvių, nuo 1937 m. valstybinė biblioteka, keliolika visuomeninių, tautinių ir religinių organizacijų skyrių. Pagal 1935 m. planą miestelio centras pertvarkytas.
1941 m. prasidėjus TSRS–Vokietijos karui, liepos 1 d. Didžiosios Lietuvos partizanai Molėtuose atkūrė vietos savivaldą. 1941 m. rugpjūčio 29 d. Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu sušaudyta apie 700 Molėtų žydų. 1944 m. kovą apylinkėje veikė Armijos Krajovos dalinys. Pokario metais apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos, B partizanų rinktinės partizanai. 1944 m. rudenį J. Katino lietuvių partizanų būrys užėmė Molėtus. 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. tarybinė valdžia ištrėmė 22 Molėtų gyventojus.
Nuo 1950 m. Molėtai – rajono centras, 1956 m. gruodžio 28 d. gavo miesto teises. XX a. 7–9-ajame dešimtmetyje pastatyta gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, pramonė neplėtota. 1996 m. pagal istorinius šaltinius atkurtas Molėtų herbas.
== Architektūra ==
Miesto planas mišrus, centre – keturkampė aikštė. Svarbiausi statiniai:
Neobarokinėje Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, pastatytoje 1905 m., yra vertingų paveikslų („Švč. Mergelė Marija tarp angeliukų“ 1763 m., „Švč. Mergelė Marija“ XIX a. pirmoji pusė, abu su aptaisais, „Šv. Laurynas“, „Nojaus auka“, abu 1823 m., „Šv. Petro ir Šv. Pauliaus atsisveikinimas“ XIX a.)
Mūrinis vandens malūnas, 1914 m.
Raudonų plytų mūro prekybos namai, 1936 m.
Paminklas šv. Jonui Nepomukui, 1925 m., 1952 m. nugriautas, 1991 m. atstatytas; autorius V. Jurevičius.
Skulptūrų parkas, įkurtas 1998 m.
Šalia miesto – Molėtų observatorija, Lietuvos etnokosmologijos muziejus (1990 m., architektas V. Lisauskas, rekonstruotas 2008 m., architektai Ričardas Krištapavičius, Andrius Gediminas Gudaitis, skulptorius Algirdas Kuzma).

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.