Nufilmuotos gyvenvietės Google Maps žemėlapyje. Visas nufilmuotų gyvenviečių sąrašas.
Melnragė – Klaipėdos miesto dalis, esanti į šiaurę nuo miesto centro ir Kuršių marių sąlajos su Baltijos jūra (Klaipėdos kanalo). Klaipėdos kurortinė zona. Pietinė dalis vadinama Melnrage I, o šiaurinė dalis – Melnrage II. Pietuose Melnragė siekia Šiaurinį molą ir Klaipėdos uosto prieigas, rytuose juosiama Klaipėdos miško, pro kurį eina Klaipėdos–Šiaulių geležinkelis bei kelias 2217 Klaipėda–Dargužiai–Karklė , o šiaurėje pereina į Girulius. Baltijos jūros pakrantėje driekiasi Melnragės–Girulių paplūdimys. Yra buvęs seniūnijos pastatas, biblioteka, prekybos centras, pietuose stovi Klaipėdos švyturys. Būdingi nuosavi gyvenamieji namai, moteliai, yra viešbutis „Morena“.
Melnragę aptarnauja 4 ir 6 nr. autobusai, 24 nr. miesto mikroautobusas ir 6 nr. maršrutinis taksi.
== Etimologija ==
Vietovės pavadinimas kilęs iš latvių kalbos žodžio melns – juodas, ragas – įprastas sausumos kyšulio pavadinimas Kuršių mariose ir Baltijos jūros pakrantėje. Pavadinimą suteikė čia gyvenę kuršininkai.
== Istorija ==
Melnragė nuo seno buvo žvejų kaimas. 1946 m. prijungta prie Klaipėdos miesto. Tarybiniais metais veikė kultūros namai, nepilnoji vidurinė mokykla. Seniau buvo Melnragės ir Girulių seniūnijos centras.
2007 m. vasarį ties Melnrage jūra išmetė XIX a. pabaigos ar XX a. pradžios medinį laivą (iki 30 m ilgio ir 8 m pločio).
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miesto dalį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Plytinė (2024, Klaipėdos miesto savivaldybė)
Dubysa (2024, Klaipėdos miesto savivaldybė)
Paupiai (2024, Klaipėdos miesto savivaldybė)
Laukininkai (2024, Klaipėdos miesto savivaldybė)
Naujamiestis (2024, Klaipėdos miesto savivaldybė)
Rimkai (2024, Klaipėdos miesto savivaldybė)
Debrecenas (2024, Klaipėdos miesto savivaldybė)
Žardė (2024, Klaipėdos miesto savivaldybė)
Nemunas (2024, Klaipėdos miesto savivaldybė)
Neringa (2024, Klaipėdos miesto savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Laukminiškiai (2021, Kupiškio rajono savivaldybė)
Panoteriai (2012, Jonavos rajono savivaldybė)
Levainiai (2024, Širvintų rajono savivaldybė)
Žebertonys (2012, Elektrėnų savivaldybė)
Margumiškis (2021, Švenčionių rajono savivaldybė)
Kražiai (2017, Kelmės rajono savivaldybė)
Salkininkai (2013, Trakų rajono savivaldybė)
Mardosai (2021, Prienų rajono savivaldybė)
Puodžiškė (2023, Lazdijų rajono savivaldybė)
Grendavė (2017, Trakų rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Puvočiai nuo apžvalgos bokšto žiemą
Makniūnų apylinkės nuo talpyklų
Tribonių tvenkiniai nuo šėryklos
Sudeikių apylinkės (Šeimyniškiai) nuo apžvalgos bokštelio
Salakas nuo vandens bokšto
Perloja nuo vandens bokšto žiemą
Stanislavavo apylinkės (Šilinė) nuo vandens bokšto
Venciūnai nuo vandens bokšto
Panorama nuo Stirnių piliakalnio
Rukainių apylinkės nuo senojo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
1213 (Juostininkai-Raguva)
219 (Bugeniai-Pikeliai)
127 (Babriškės-Varėna-Eišiškės)
2911 (Karašilis-Derveliai-Alksniupiai-Šeduva)
1704 (Jurbarkas-Butkaičiai-Paviščionys)
4407 (Švenčionys-Reškutėnai-Rėkučiai)
3019 (Mairiškiai-Žibartoniai-Gudžiūnai)
3003 (Ramygala-Krekenava)
4015 (Naisiai-Gibaičiai-Meškuičiai)
1922 (Raudondvaris-Naujieji Bernatoniai-Žemaitkiemis)