Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Tauragės rajono savivaldybė » Mažonų seniūnija » Mažonai (2017)      

Apie kaimą

Apie kaimą Kretingos rajone žr. Mažonai (Kretinga).
Mažonai – kaimas Tauragės rajono savivaldybėje, į šiaurės rytus nuo kelio 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė , prie jo sankirtos su rajoniniu keliu 4513 Mažonai–Šakvietis–Šilalė , 7 km į šiaurę nuo Tauragės. Seniūnijos centras.
== Etimologija ==
Mažonų vardas yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo Žemaičių didžiūno (minimas 1311–1314 m. Petro Dusburgiečio kronikoje) Mažono vardo, kadangi čia buvusi jo valda.
== Geografija ==
Mažonai išsidėstę 3 km nuo kairiojo Jūros upės kranto ir po 1,5 km nuo Šunijos bei Irtuonos upių, per Šuniją pastatytas tiltas pavadintas kaimo vardu. Į kaimą „įsirėžę“ du miškai: Žukauskinė ir Žlebniagirė, kaimą iš visų pusių supa nedideli atskiri miškeliai: į šiaurės rytuose yra išsidėstę – Žydgirė, Amerikaitė, šiaurėje – Kardelynė, Palaužė, šiaurės vakaruose – Eglynaitė, Skynimai, vakaruose – Baubliai, pietryčiuose Borkertinė. Toliau į šiaurę plyti Pagramančio miškų masyvas, į pietus – Tauragės miškas. Iki Pagramančio yra 8 km, iki Šakviečio – 7 km. Mažonai susideda iš dviejų dalių: pagrindinėje dalyje yra daugiau kaip 500, kitoje, išsidėsčiusioje arčiau Šunijos – iki 100 gyventojų. Per kaimą teka melioracinis kanalas – Skynimas, įtekantis į Šuniją, iš šio ir dar vieno upelio – Užupio – Baublio, žemiau gyvenvietės yra suformuoti du tvenkiniai (1,9 ir 1,3 ha ploto), vienas jų žiemą virsta ledo ritulio aikštele.
Į vakarus nuo Mažonų yra Pagramančio regioninis parkas.
== Istorija ==
Kai kurių istorikų nuomone, 1311–1314 m. Petro Dusburgiečio kronikoje minimas Žemaičių didžiūnas Mažonas siejamas su Mažonais. Gyvenvietės vardas pirmą kartą paminėtas 1312 m. rugpjūčio 5 d. 1792 m. Žemaitijos Raseinių apskrities žemvaldžių sąraše nurodytas Mykolo Urbanavičiaus Mažonų-Matiškių dvaras. Pagal 1816 m. Raseinių apskrities gyvenviečių sąrašą Mažonai priklausė Jono Urbanavičiaus Sungailiškių dvarui. Po 1863 metų sukilimo dvarą Rusijos imperijos valdininkų sprendimu atėmė, kadangi Jono Urbanavičiaus sūnus Edvinas Urbanavičius, kuris ir buvo tuo metu dvaro savininkas, dalyvavo sukilime ir buvo ištremtas iš Lietuvos ir be teisės grįžti į savo valdomas žemes. Po tremties jam buvo leista grįžti į Lietuvą, tačiau tik į Mažeikių apskritį. Dvaras buvo atiduotas lojaliam Rusijos imperijos dvarininkui. XIX a. pabaigoje Mažonai – kaimas ir dvaras Raseinių apskrities Tauragės valsčiuje, priklausę Tauragės parapijai.
XX a. pradžioje dvaras nebeminimas – buvo tiktai kaimas. 1915–1918 m. iki Mažonų buvo nutiesta siaurojo geležinkelio linija, kuri kirto Šunijos upelį ir kuria buvo gabenama mediena, durpės. 1920 m. šis geležinkelis išmontuotas, jo bėgiai panaudoti plačiajam geležinkeliui remontuoti Tauragėje.
1948 m. Mažonuose įkurta pradinė mokykla, kuri po metų tapo septynmete. 1961 metais mokykla iš įvairių kaimo sodybų ir malūno persikėlė į naujai pastatytą pastatą (dab. kultūros namai), mokykla tapo aštuonmete. 1969 m. mokykla vėl reorganizuota į pradinę mokyklą. Šiuo metu mokykla įsikūrusi seniūnijos administraciniame pastate, II-jame aukšte. Mokytojai dirbę ir tebedirbantys mokykloje: Stankutė, Jonikaitė, Chmiliauskaitė, Raudonaitis, Balys Macnorius, Paulauskaitė-Macnorienė, Padbeckytė-Bendikienė, Feliksas Butvydas, Danutė Jonaitienė, Regina Beišienė, Regina Grigaitienė, Rasa Dulaitienė, I. Siutelienė, Lina Zemeckienė, D. Gricius.
XX a. penktojo dešimtmečio pabaigoje – dešimto dešimtmečio pradžioje – „Artojo“ kolūkio centrinė gyvenvietė. Mažonai į didesnę gyvenvietę išaugo XX a. 8-ajame dešimtmetyje, kai tuometinės valdžios nurodymu buvo sukurtas „gyvenimas laukuose“. Tada dirbamuose laukuose buvo pastatyta apie 200 pastatų ir nutiestos beveik visos dabartinės gatvės. Pastatytos fermos ir „beicinė“, įkurti du kolūkiai. Gyventojų skaičius nepastovus, bet kaip ir visoje Lietuvoje, mažėja. Į Mažonus atsikėlė šeimos iš Tauragės, todėl gyventojų mažėja ne taip sparčiai kaip kitur.
2005 m. rugpjūčio 1 d. prezidento dekretu patvirtintas Mažonų herbas. 2006 m. pabaigoje 15-ai Mažonų gatvių suteikti pavadinimai.
== Ekonomika ==
Mažonuose veikia dvi lentpjūvės. Gyvenvietėje yra keletas dirbtuvių, parduotuvė „Molupis“, veikia medicinos punktas, pieninė, 2 kavinės-barai („Soma“ ir „Medžioklės Ragas“), mažas autoservisas, ikimokyklinė mokymo įstaiga („Šaltinio“ mokyklos skyrius), biblioteka, stovi kultūros namai ir seniūnijos administracinis pastatas. Mažonų pašonėje yra vadinamasis dvaras, kuris nėra labai senas. Seniausių, bet neišlikusių, pastatų amžius galėtų siekti 2 – 3 šimtus metų.
Gyvenvietės centre yra futbolo aikštė, kurioje vasarą rengiamos sporto šventės. Mažonuose įkurta kaimo bendruomenė „Mažonų rytas“. Nemaža dalis gyventojų dirba Tauragėje, pačiuose Mažonuose ir kitur. Kaimas po truputį tampa užmiesčio gyvenviete, nes ūkininkų kaime liko tik apie 10 procentų nuo visų gyventojų.
== Architektūra ==
Iš pradžių kaimas buvo padrikojo tipo, sudarytas iš vienkiemių, vėliau po truputį tapo linijinės struktūros, o XX a. aštuntame dešimtmetyje suformuotas kompaktiškas gatvinio kaimo planas.
Gyvenvietėje nėra senų ar istorinės vertės turinčių objektų, paminklų. Paminėtina dar 1898 m. statyta M. Bartkienės troba iki 2007 metų pavasario stovėjusi šalia Tauragės-Šilalės plento ir apie 1865 metus statytas namas kaimo centre, netoli autobusų stotelės. Netoli šio namo įsikūrusios nebeveikiančios Mažonų senosios kapinės. Jose yra Švč. Mergelės Marijos koplyčia, pastatyta 1924 m.
Mažonų kapinėse iki 1979 m. stovėjo XIX a. statytas skobtinis, trijų nišų koplytstulpis. Koplytstulpyje buvo Kristaus (iš Jono Krikštytojo skulptūrų grupės) ir angelo (Iš Pietos skulptūrų grupės) skulptūros. Tai vienas iš nedaugelio respublikos liaudies mažosios architektūros objektų, turinčių labai senas liaudies meno tradicijas. J. Gudjonio sodyboje stovėjo XIX a. statytas koplytstulpis su Šv. Roko, Pietos ir Jėzaus Nazariečio skulptūromis. Tai liaudiškos skulptūros, polichromuotos. Tačiau šiuos du vertingus dailės paminklus 1979 m. perėmė liaudies buities muziejus.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.