Luokė – miestelis Telšių rajono savivaldybėje, 21 km į pietryčius nuo Telšių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Pro miestelį teka Virvytės dešinysis intakas Vaidys. Stovi medinė Luokės Visų Šventųjų bažnyčia, kapinių koplyčia, nuo XVI a. rengiamos mugės. Yra muzikos ir dailės mokyklos, kultūros centras, pirminės sveikatos priežiūros centras. Veikia Luokės Vytauto Kleivos gimnazija, biblioteka, paštas (LT-88033).
== Etimologija ==
Luokė – tai sulietuvinta žemaitiško žodžio loukė (liet. lokė) forma. Kitur siejama su liet. luokas ʻlūgnas, liūnasʼ, luoknas ʻluognas, vandens užliejama vieta, vadaksnisʼ. Senuose šaltiniuose dar rašoma Lukny, lenkai vadino Łukniki.
== Geografija ==
Miestelis spindulinio plano, kurį sąlygojo plentai į Telšius, Varnius, Užventį, Kuršėnus.
Už kelių kilometrų į pietryčius nuo miestelio yra Šatrijos piliakalnis (229 m) ir Šatrijos draustinis, Bivainės miške stovi Tado Blindos pušis. Luokės pagrindiniai keliai:
2111 Ramučiai–Vidsodis–Luokė
2114 Užventis–Žaduvėnai–Luokė
4605 Viešvėnai–Luokė–Upyna–Dirvonėnai
4611 Luokė–Janapolė
== Istorija ==
Manoma, kad Luokės gyvenvietė kūrėsi dar XIV a. sankryžoje kelių, ėjusių nuo Tilžės Viekšnių link ir nuo Šiaulių pajūrio link. XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje buvo Luokės dvaras ir valsčius. 1416 m. Ldk Vytauto Didžiojo nurodymu pastatyta viena pirmųjų bažnyčių Žemaitijoje Luokės bažnyčia, įkurta parapija, suformuotas vyskupo dvaras. Nuo 1471 m. kai kuriuose šaltiniuose gyvenvietė vadinama miestu, iki 1526 m. minimas Luokės miestelis. 1775 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas už nuopelnus Luokę valdyti paskyrė Andrių Oginskį.
Nuo XV a. pabaigos Luokėje rinkosi turgūs, 1793 m. suteikta turgaus ir prekymečių privilegija. Garsūs Luokės turgūs („jomarkai“) lėmė, kad nuo XVI a. į miestelį suvažiuodavo pirkliai iš Kėdainių, Tilžės, aplinkinių Žemaičių kunigaikštystės miestelių. Luokė klestėjo iki XVII a. vidurio karų su švedais. Žinoma, kad 1638 m. miestelyje gyveno 9 profesijų amatininkai, miestelyje buvo daktarų ir kitų profesijų atstovų. 1790 m. suteikta privilegija rengti turgus. Vykdavo keturi prekymečiai per metus. Luokė turėjo net savo svorio vienetą – „Luokės matą“.
1786 m., 1887 m., 1911 m. ir 1934 m. miestelis degė. 1824 m. minima parapinė mokykla. XIX a. viduryje Luokėje ir apylinkėse veikė Tadas Blinda. XIX a. pabaigoje miestelis buvo Šiaulių apskrities Luokės valsčiaus centras.
1919 m. vasario 27 d. saksų savanorių daliniai prie Luokės sumušė Raudonosios armijos Žemaičių pulką.
XX a. ketvirtame dešimtmetyje Luokėje veikė „Šatrijos“ knygynas, kuris leido ir knygas. 1938 m. pastatyta mokykla (architektas Steponas Stulginskis), 1952 m. įsteigta vidurinė mokykla, 1940 m. atidaryta biblioteka.
1941 m. liepą Rainiuose ir Viešvėnuose nužudyta apie 200 Luokės žydų. TSRS valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1952 m. ištrėmė 409 Luokės ir aplinkinių kaimų gyventojus. Pokario metais apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos partizanų rinktinės Lietuvos partizanai. 1945 m. gegužės 10 d. Luokę puolė lietuvių partizanai, ketindami išvaduoti suimtuosius. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.
2007 m. rugpjūčio 14 d. patvirtintas Luokės herbas.
== Lankytini objektai ==
Visų Šventųjų bažnyčia (liaudies architektūros paminklas) pastatyta 1774 m., medinė varpinė – 1899 m.; joje yra dailės paminklų.
=== Paminklai ===
Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas. Miestelio centre paminklą–stulpą su viršuje iš visų pusių sukomponuotais Vyčio kryžiais suprojektavo ir Nepriklausomybės 10-mečio proga pastatė vietos meistras Kostas Vaigauskas (atidengtas 1929 m. rugpjūčio 15 d.), 1951 m. nugriautas, 1992 m. toje pačioje vietoje atstatytas.
Hitlerizmo aukų kapinės.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Smilgiai (2023, Telšių rajono savivaldybė)
Biržuvėnai (2022, Telšių rajono savivaldybė)
Kaunatava (2022, Telšių rajono savivaldybė)
Upyna (2012, Telšių rajono savivaldybė)
Venckiškiai (2024, Telšių rajono savivaldybė)
Juozapavas (2022, Telšių rajono savivaldybė)
Nevarėnai (2022, Telšių rajono savivaldybė)
Ryškėnai (2012, Telšių rajono savivaldybė)
Eigirdžiai (2012, Telšių rajono savivaldybė)
Gaulėnai (2013, Telšių rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Lioliai (2021, Rietavo savivaldybė)
Želva (2017, Ukmergės rajono savivaldybė)
Rinkšeliai (2017, Raseinių rajono savivaldybė)
Parūdupiai (2024, Vilniaus rajono savivaldybė)
Plyniai (2024, Marijampolės savivaldybė)
Lampėdžiai (2021, Kauno miesto savivaldybė)
Musteika (2018, Varėnos rajono savivaldybė)
Plutiškės (2012, Kazlų Rūdos savivaldybė)
Mikalavas (2019, Ignalinos rajono savivaldybė)
Valai (2012, Ukmergės rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Gilūtos nuo vandens bokšto
Perlojos apylinkės nuo vandens bokšto
Paluknys nuo priešgaisrinio bokšto
Dūkštas nuo cerkvės pastolių
Žaslių apylinkės (Žuvys) nuo vandens bokšto
Nida nuo švyturio
Dieveniškių apylinkės (Kalviai) nuo bokštelio
Varnėnai nuo vandens bokšto
Grendavės apylinkės (Antakalnis) nuo kalvos
Geniai nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
1911 (Rokai-Girininkai-Purvininkai)
169 (Skuodas-Plungė)
1306 (Užubaliai-Pačeriaukštė-Toliūnai)
1707 (Veliuona-Tamošiai-Griciai)
1514 (Jadvygava-Makštava-Karčiai)
4731 (Grigiškės-Dėdeliškės-Rykantai)
4247 (Mociškiai-Vėžininkai-Nausėdai)
2518 (Veisiejai-Vainiūnai-Barzdžiūnai-Liškiava)
3205 (Plungė-Žlibinai-Žarėnai)
4002 (Kužiai-Verbūnai-Gruzdžiai)