Gyvenvietės informacija

Lukšiai

Lukšių seniūnija

Šakių rajono savivaldybė

Gyventojų skaičius (2021): 1243

Apie miestelį

Lukšiai – miestelis Šakių rajono savivaldybėje, prie kelio 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai , 8 km į rytus nuo Šakių. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Ežero ir Siesarties). Yra paštas (LT-71005).
== Etimologija ==
Vietovardis kilęs iš asmenvardžio Lùkšis, Lukšỹs (< lùkšas, -à – „didelėmis, nulinkusiomis ausimis; žioplas, nevikrus“, lùkšas – „žioplys, ištižėlis“, plg. lùkšis – „galvijas, kurio ragai lenkti į šalis“).
== Geografija ==
Pro miestelį teka Šešupės intakas Siesartis, čia į ją įteka Lenkupys. Plentai į Lekėčius, Kriūkus. Į pietryčius nuo Lukšių yra Zyplių dvaras ir XIX a. sodintas parkas, jame yra gamtos paminklas – Zyplių ąžuolas ir tvenkinys.
== Istorija ==
Pirmą kartą Lukšiai minimi 1697–1706 m. Sintautų bažnyčios metrikų knygoje, tada ši vietovė priklausė Veliuonos seniūnijai. 1735 m. seniūnas Adomas Tadėjus Chodkevičius įsteigė bažnyčią – Veliuonos filiją. Nuo 1795 m. Lukšiai tapo Prūsijos karalystės iždo nuosavybe. 1807–1813 m. kaimas priklausė Varšuvos kunigaikštystės dvarininko J. Poniatovskio posesijai, vėliau Zyplių dvarą su Lukšiais valdė T. Tiškevičienė, J. Bartkovskis (įkūrė N. Zyplių dvarą), J. Kučinskienė, T. Potockis (valdė iki 1915 m.).
Nuo 1808 m. Lukšiai tapo parapijos centru. XVIII–XIX a. priklausė Zyplių valsčiui, 1807–1950 m. buvo valsčiaus centras. 1839–1855 m. Lukšiuose kunigavo rašytojas Antanas Tatarė, 1839 m. jis įsteigė parapinę mokyklą, kuri 1866 m. rusų valdžios uždaryta. Draudžiamąją spaudą lietuvių kalba platino P. Kriaučiūnas (1885–1892 m. veikė jo knygrišykla) ir kt. knygnešiai.
1866 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla dėstomąja rusų kalba, 1907–1945 m. pradžios mokykla dėstomąja lietuvių kalba, 1945–1948 m. progimnazija, 1948–1953 m. septynmetė, nuo 1953 m. vidurinė mokykla, nuo 2010 m. Lukšių Vinco Grybo gimnazija. Veikia mokyklos muziejus.
1877 m. pastatyta mūrinė neogotikinė Lukšių šv. Juozapo bažnyčia, XX a. pradžioje baigtas kurti Zyplių dvaro kompleksas. Tuo metu Lukšiai minimi kaip kaimas Naumiesčio apskrities Zyplių valsčiuje.
Per 1905 m. revoliuciją valstiečiai išvaikė valsčiaus valdybą, nusavino pinigus, paėmė antspaudą. 1906 m. kun. J. Skinkis įsteigė „Žiburio“ draugijos skyrių, 1907 m. biblioteką-skaityklą. 1907 m. įsteigti „Šviesos“, vėliau – „Žagrės“ draugijų skyriai. 1919–1921 m. Zyplių dvare veikė lenkų išvaryta iš Seinų kunigų seminarija, vėliau iki 1940 m. – dvimetė žemės ūkio mokykla. 1919–1936 m. Lukšiuose veikė vartotojų bendrovė „Mėnesis“, 1938–1940 m. – „Varpo“ kooperatyvas.
1941 m. rugsėjo 13 d. nacių okupacinės valdžios įsakymu Batiškių miške prie Šakių buvo nužudyti Lukšių žydai. 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. sovietų valdžia ištrėmė 5 Lukšių gyventojus.
Po Antrojo pasaulinio karo Lukšių apylinkėse veikė Tauro apygardos, Žalgirio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
Nuo 1948 m. „Zanavyko“, vėliau – Lenino kolūkio centrinė gyvenvietė. 1986 m. V. Lenino 116-ųjų gimimo metinių proga pasodinta liepų giraitė – 116 liepų. 1948 m. įkurta biblioteka, yra ambulatorija, lopšelis-darželis, kultūros centras.
1997 m. rugsėjo 16 d. patvirtintas Lukšių herbas.
== Architektūra ==
Miestelio planas spindulinis. Neogotikinėje vienbokštėje Šv. Juozapo bažnyčioje, pastatytoje 1877 m. (Kalvarijos apskrities architektas Leopoldas Salkovskis), yra vertingų paveikslų („Pieta“ XIX a.), skulptūrų („Nukryžiuotasis“ XIX a. pabaiga – XX a. pradžia), žalvarinis varpas (1786 m., autorius J. Belmanas). Prie bažnyčios – medinis stogastulpis (XX a. ketvirtas dešimtmetis, meistras J. Grybas).
XIX a. vidurio – XX a. pradžios Zyplių dvaro sodyboje išliko:
rūmai, statyti 1845–1855 m., 1901 m. perstatant įgavo neobaroko bruožų
dvi oficinos, abi XIX a. vidurio
arklidė, dar vadinama stainia; dabar čia įrengta Zyplių dvaro galerija
ratinė
svirnas, XIX a. pabaiga – XX a. pradžia
Mišraus plano parkas įkurtas XIX a. viduryje, pertvarkytas XIX a. pabaigoje; vienas didžiausių Lietuvoje.
Miestelyje:
Kaminskių šeimos koplyčia-mauzoliejus, pastatyta Lukšių miestelio kapinėse XIX a. pab.
Tremtinių koplyčia, pastatyta 1994 m.; aut. Vidas Cikana
A. Tatarės paminklas, pastatytas 1995 m.; aut. V. Cikana
Juozo Pavalkio-Vijūno paminklas, pastatytas 2002 m.
Prano Kriaučiūno paminklas, pastatytas 2006 m.; aut. V. Cikana
Stalinizmo aukų paminklas, pastatytas 1989 m.
Paminklas Tauro apygardos vado Aleksandro Grybino-Fausto atminimui, pastatytas 2005 m.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.

Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.
2012-2013 metais ir 2017-2024 metais nufilmuotų vietovių sąrašai (PDF).