Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kretingos rajono savivaldybė » Kartenos seniūnija » Lubiai (2021)      

Apie kaimą
Lubiai – kaimas pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 8 km į pietryčius nuo Kartenos, prie kelio Dauginčiai–Kuliai, Alanto upelio dešiniajame krante. Veikia Kretingos rajono Kartenos vidurinės mokyklos Kalniškių pagrindinio ugdymo skyrius.
== Geografija ==
Įsikūręs abipus Alanto upės ir jo kairiojo intako Žvalginio santakos. Centrine dalimi praeina kelias Dauginčiai–Kuliai (Saulėtekio g.). Nuo jo į pietvakarius atsišakoja Mokyklos gatvė (kelias 2321 Kalniškiai–Lubiai ), jungianti su Kalniškiais, o į šiaurės rytus – retai naudojamas kelias link išnykusio Eitučių kaimo. Lubiuose yra dar 4 gatvės: Beržų, Miško, Sodų ir Tvenkinio. Kaimo vakariniu pakraščiu teka Alanto upelis, skiriantis gyvenvietę nuo Kalniškių). Pietiniu pakraščiu teka Žvalginis, abipus kurio žemupio plyti didžiausias kaimą supančių miškų masyvas.
== Istorija ==
Kaimas išaugo XVII a. Žvalginio upelio dešiniajame krante, netoli jo santakos su Alanto upe. Ilgą laiką jis vadinosi Kalniškiais, o kaimo žemės plytėjo abipus Alanto upės. 1849 m. kaime gyveno 70 baudžiauninkų šeimų, ėjusių lažą Aleksandravo dvare.
Baudžiavą panaikinus, po 1861 m. kaimas buvo padalintas pusiau. Kairiajame Alanto krante įsikūrė iš dvaro žemę išsipirkę valstiečiai, kurie buvo priskirti Kartenos valsčiaus Kartenos seniūnijai. Grafui Pliateriui dešiniajame Alanto krante likusi kaimo dalis buvo priskirta prie Kartenos (Gaudučių) dvaro ir neoficialiai pavadinta Lubiais, kadangi čia gyveno daug Lubio pavardę turinčių valstiečių.
Nuo XIX a. prie Alanto upės stovėjo Lubių vandens malūnas, kuriame grūdų susimalti atvykdavo ir aplinkinių kaimų ūkininkai. Pro malūną ėjo senasis Kartenos–Budrių–Kulių kelias, o per upę buvo nutiestas tiltas. 1944 m. vokiečiai traukdamiesi tiltą užminavo. Bandydami jį išminuoti ir suremontuoti, žuvo keli Kalniškių ir Anužių kaimų gyventojai.
1923 m. surašymo duomenimis kaimas jau oficialiai vadinamas Lubiais, nors skliausteliuose dar patikslinama – Kalniškiai. Kaime buvo 11 ūkių.
Pokario metais Simono Gaudučio sodyboje buvo įrengtos Kardo rinktinės Buganto kuopos partizanų slėptuvės. 1948 m. rugpjūčio 12 d. enkavedistai ir stribai sodybą apsupo. Susišaudymo metu žuvo Buganto kuopos vadas Juozas Martinaitis–Meškerė, adjutantas Kazys Stropus–Klevas, Aleksas Malakauskas–Donėlaitis ir partizanų ryšininkė, sodybos šeimininkė Apolonija Gaudutienė-Venklutienė (1898–1948). Jos vyrą ir sūnų Joną enkavedistai suėmė ir išvežė į lagerius.
1949 m. į Sibirą buvo ištremta Jono Lubio, o 1951 m. – Antano Grupo šeimos, kuriose buvo 10 žmonių.
1949 m. kaimo valstiečiai buvo suginti į Eitučių kolūkį, kuris 1952 m. prijungtas prie Kalniškių kolūkio, o 1958 m. pavadintas Pergalės vardu (vėliau grąžintas Kalniškių vardas). Ilgą laiką kolūkio administracija ir raštinė buvo įsikūrusi tremtinio Jono Lubio sodyboje, kurioje taip pat veikė pieninė, biblioteka (nuo 1952 m.) ir parduotuvė.
Nuo 1962 m. kaime veikė kultūros namai, vėliau perkelti į Kalniškius.
2002 m. pradžioje kaime buvo 61 ūkis, veikė Kalniškių pagrindinė mokykla.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.