Nufilmuotos gyvenvietės Google Maps žemėlapyje. Visas nufilmuotų gyvenviečių sąrašas.
Linkuva – miestas Pakruojo rajono savivaldybėje, 15 km į šiaurės rytus nuo Pakruojo, prie krašto kelių 151 Pakruojis–Linkuva , 211 Linkuva–Žeimelis ir 152 Joniškis–Linkuva sankryžos. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Centro ir Parko). Urbanistikos paminklas, vienas seniausių Lietuvos Žiemgalos miestelių. Labai vertinga miestelio aikštė, iš kurios išeina spinduliais septynios gatvės. Veikia Linkuvos gimnazija, Linkuvos specialioji mokykla, lopšelis-darželis, socialinių paslaugų, vaikų ir jaunimo užimtumo centrai, pensionas, kultūros namai, ambulatorija.
Kasmet liepos 16 d. vyksta Marijos Škaplierinės atlaidai (vietinių vadinama Škaplierna), mieste susirenka daug svečių, vyksta pramoginiai renginiai, sporto varžybos.
== Etimologija ==
Ankstesnė miesto vardo lytis buvo Linkava, kuri pasitaiko ir dabar. Linkuva nusistovėjo XX a. tarpukariu: nors 1904 m. Vaižgantas dar mini Linkavą, bet 1925 m. oficialus vietovardžių sąrašas „Lietuvos apgyventos vietos“ jau rašo Linkuva. Vietovardis kildinamas iš žodžio linkis – „dauba, slėnis; įlanka; vingis“. Istorinė senoji Linkuva buvo toliau į rytus, apie 3 km nuo dabartinio miesto, kur Mūša linksta į šiaurę – būtent šis linkis ir turimas omenyje.
== Geografija ==
Linkuva įsikūrusi Mūšos-Nemunėlio žemumoje, Linkuvos kalvagūbryje, altitudė 70–80 m virš jūros lygio. 6 km į vakarus nuo Linkuvos teka Beržtalis.
Linkuvą su kitais miestais ir miesteliais jungia keliai:
151 Pakruojis–Linkuva
152 Joniškis–Linkuva
211 Linkuva–Žeimelis
1609 Bariūnai–Bučiūnai–Pašvitinys–Linkuva
2902 Linkuva–Degėsiai–Gedučiai
2904 Linkuva–Joniškėlis–Pumpėnai
== Istorija ==
Linkuva pirmąkart minima 1371 m. Vartbergės Livonijos kronikoje. 1500 m. minimas Linkuvos dvaras. 1500 m. ar 1501 m. pastatyta pirmoji Linkuvos bažnyčia, įsteigta katalikų parapija. Tarp 1506–1520 m. Bialozorai įkūrė Linkuvos miestelį. 1605 m. minima evangelikų reformatų bažnyčia. XVI a. antroje pusėje ir XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. 1634 m. įsteigtas karmelitų vienuolynas, uždarytas 1832 m. ir jurisdika. 1690 m. jurisdikai suteikta turgaus ir prekymečių privilegija. 1863 m. Linkuvą užėmė sukilėliai. XIX a. pabaigoje minima kaip Panevėžio apskrities miestelis.
Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu čia aktyviai veikė knygnešiai. Per 1905 m. revoliucinius įvykius nušalinta valsčiaus valdyba ir uždaryta valdinė mokykla. 1915–1916 m. į miestelį iš Petrašiūnų nutiesta siaurojo geležinkelio Gubernija-Pasvalys atšaka. 1918 m. pavasarį Linkuvoje įvyko viena pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės manifestacijų, kuri pritarė Lietuvos Tarybos veiklai. 1919 m. miestą buvo užėmę bermontininkai, bet linkuviai partizanai padėjo krašte įtvirtinti Lietuvos valstybingumą. 1923 m. įkurta Linkuvos gimnazija (nuo 1918 m. progimnazija) tapo Šiaurės Lietuvos švietimo židiniu. Tarpukariu veikė malūnas. 1937 m. įkurta biblioteka.
Vokietijos okupacinės administracijos įsakymu 1941 m. rugpjūčio mėn. nužudyta 614 miestelio ir apylinkių žydų. Po Antrojo pasaulinio karo kovai su Lietuvos partizanais Linkuvoje buvo dislokuotas SSRS kariuomenės 150 karių padalinys. Linkuva priklausė Lietuvos partizanų Prisikėlimo apygardos, Kunigaikščio Žvelgaičio partizanų rinktinei. Sovietų valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. iš Linkuvos ištrėmė 30 žmonių. 1950–1959 m. Linkuvos rajono centras, vėliau – apylinkės centras, 1950–1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė.
1950 m. Linkuva gavo miesto teises. 1995 m. patvirtintas Linkuvos herbas.
== Architektūra ==
Miestas raiškaus spindulinio plano, savaimingai susiklostė iki XIX a. vidurio. Septynių gatvių sankryžoje yra netaisyklingo keturkampio formos aikštė. Svarbiausi statiniai:
Renesansinė Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia, pastatyta 1593 m., po gaisro atstatyta 1745 m. Bažnyčioje yra 7 XVIII a. altoriai, paveikslų („Šv. Barbora“ XVIII a. pr., „Švč. Mergelė Marija, vienuolių globėja“, su sidabro skardos aptaisu, XVIII a. vid., „Lenkijos karalius Jonas III“ 1837 m., dail. J. Botenkovas, „Rožinio Švč. Mergelė Marija“, manoma, XIX a.).
Mūrinis karmelitų vienuolynas, pastatytas 1773 m.
Medinė kapinių koplyčia, 1798 m.
Sinagoga, pastatyta 1890 m.
Pirmojo pasaulinio karo aukų kapai.
Lietuvos karių kapas miesto kapinėse.
Paminklinis akmuo 1945–1952 m. komunistų nužudytų aukų atminimui.
2004 m. įkurtas skulptūrų parkas.
Linkuvos gimnazijos muziejus.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Titoniai (2019, Pakruojo rajono savivaldybė)
Čelkiai (2023, Pakruojo rajono savivaldybė)
Linkuva (2019, Pakruojo rajono savivaldybė)
Bardiškiai (2012, Pakruojo rajono savivaldybė)
Didysis Plonėnas (2023, Pakruojo rajono savivaldybė)
Sosdvaris (2013, Pakruojo rajono savivaldybė)
Laipuškiai (2012, Pakruojo rajono savivaldybė)
Kalpokai (2023, Pakruojo rajono savivaldybė)
Vainiūnai (2017, Pakruojo rajono savivaldybė)
Rimšoniai (2024, Pakruojo rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Giraitė (2012, Kauno rajono savivaldybė)
Užuperkasis (2013, Varėnos rajono savivaldybė)
Alksnėnai (2012, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Jonava (2012, Jonavos rajono savivaldybė)
Jusevičiai (2018, Kalvarijos savivaldybė)
Kalniškės (2021, Vilniaus rajono savivaldybė)
Santakai (2021, Šakių rajono savivaldybė)
Laičiai (2019, Kupiškio rajono savivaldybė)
Lenčiai (2023, Kėdainių rajono savivaldybė)
Klemiškė II (2021, Klaipėdos rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Vepriai nuo vandens bokšto
Kurtuvėnų dvaro kiemas
Didžiųjų Baušių apylinkės nuo vandens bokšto
Pieštuvėnai nuo vandens bokšto
Panorama nuo Pakalniškių piliakalnio
Avižieniai nuo vandens bokšto
Kalviai nuo vandens bokšto
Naujasis Daugėliškis nuo vandens bokšto
Didžiasalio apylinkės nuo talpyklų
Raudondvaris nuo fabriko stogo
Atsitiktiniai kelių turai
3004 (Krekenava-Skėmai-Grinkiškis)
2226 (Veiviržėnai-Judrėnai-Pajūralis)
5018 (Krūminiai-Jakėnai)
2923 (Rozalimas-Valainiai)
3602 (Panemunis-Kazliškis-Degeniai)
4609 (Janapolė-Pavandenė-Žiogė)
4517 (Sartininkai-Draudeniai)
3022 (Ramygala-Stebeikiai)
2804 (Giedraičiai-Bekupė-Želva)
2013 (Leščiukai-Paaluonys-Pelutava)