Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Utenos rajono savivaldybė » Leliūnų seniūnija » Leliūnai (2019)      

Apie miestelį

Leliūnai – miestelis Utenos rajono savivaldybėje, prie kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis , 13 km į pietvakarius nuo Utenos. Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčia (pastatyta 1905 m.), veikia Leliūnų pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-28027), tautodailininko Vytauto Valiušio keramikos muziejus, Leliūnų dvaro rūmai.
== Etimologija ==
Liaudies etimologija byloja, kad miestelio pavadinimas kilęs nuo žodžio „liūnas“ – esą tame liūne nuskendusi prancūziškai kalbėjusi dvaro ponia (prancūzų kalboje prieš vyriškosios giminės daiktavardžius pridedamas artikelis le, t. y. gavosi le liūnas).
== Geografija ==
Pro miestelį teka Asiūklė. Yra mitologijos paminklas – Leliūnų akmuo su dubeniu. Miestelį supa Leliūnų kaimas. Į vakarus nuo miestelio telkšo Leliūnų tvenkinys.
== Istorija ==
Nuo XVII a. pradžioje minimas Leliūnų dvaras ir kaimas. Pirmoji Leliūnų bažnyčia pastatyta 1698 m. Miestelis pradėjo augti, kai pro Leliūnus buvo nutiestas plentas Kaunas–Zarasai. 1853 m. minima parapinė mokykla, o 1788 m. buvo pastatyta antroji – Šv. Juozapo parapijinė bažnyčia. 1863 m. miestelio apylinkėse kovėsi K. Lukošiūno sukilėlių būrys. XIX a. Leliūnai buvo miestelis ir dvaras Vilkmergės apskrities Alantos valsčiuje. Vietos gyventojai prisidėjo prie lietuviškų knygų platinimo spaudos draudimo laikais, dalyvavo 1905 m. revoliucijos įvykiuose.
XX a. tarpukariu miestelyje veikė urėdija. 1941 m. apie 50 Leliūnų žydų nužudyta prie Utenos. 1941–1944 m. naciai miestelio mokykloje įsteigė karo belaisvių stovyklą. Pirmaisiais sovietinės okupacijos metais leliūniškiai rėmė Lietuvos partizanus ir patys aktyviai dalyvavo pasipriešinimo kovose.1949 m. lapkričio mėn. Leliūnų valsčiuje buvo įrengtas Vytauto apygardos Liūto partizanų rinktinės partizanų štabo bunkeris, 1950 m. aptiktas saugumo darbuotojų. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1945 m. įkurta biblioteka, kultūros namai, senelių globos namai, medicinos punktas.
XX a. 8-ajame dešimtmetyje prijungtas Leliūnų kaimas, vėliau vėl atskirtas nuo miestelio. 1998 m. ant parapijos namų sienos atidengta lenta nužudytų partizanų atminimui. 2004 m. patvirtintas Leliūnų herbas.
2021 m. Leliūnų šventoriaus koplyčia tapo pritaikyta edukacijoms ir parodoms.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.