1.     


Youtube filmuko nuoroda
Vietovės.Lt puslapio adresas
Apie miesto dalį

Lampėdžiai – Kauno miesto dalis dešiniajame Nemuno krante, į vakarus nuo Vilijampolės, pačiuose Kauno miesto vakaruose. Yra Lampėdžių miško parkas, gamtos paminklas - Lampėdžių liepa Gražuolė, gamtos paveldo objektas – Pušys Sesės. Šiauriniame pakraštyje telkšo dirbtinis Lampėdžio ežeras – mėgiama miesto gyventojų maudymosi vieta. 1391 m. pavasarį kryžiuočiai šalia Lampėdžių buvo pasistatę medinę Ritersverderio pilį. Įsikūręs bendruomenės centras, biblioteka (nuo 1959 m.). Vyrauja sodybiniai sklypai. Lampėdžius ir Marvelę per Nemuną jungia 1997 m. baigtas Lampėdžių tiltas.
== Etimologija ==
Lampėdžių vardas siejasi su lietuvių etnokultūra ir mitologija. Pats gyvenvietės pavadinimas nesenas – iki I pasaulinio karo šią vietą vadino Antraisiais Veršvais. Pavadinimas kilo iš vietinio ežeriuko pavadinimo Lampėdis (Lampėdys). Kurį laiką ir pati vietovė buvo vadinama Lampėdžiu. Ežeriuko vardą mėginama sieti su sąvokomis klampus ir pėda: esą aplink ežeriuką buvusios labai klampios pievos, pasakojama, kad čia nuklimpdavę ir gyvulių, ir žmonių, o ir pats ežeriukas neturįs dugno. Tačiau kalbininkas Aleksandras Vanagas Lampėdį kildina iš senesnės (rekonstruotos) formos Laūmpėdis ar Laumpėdys, t. y. laumė ir pėda. Šaknis Lam- iš Laum- greičiausiai atsirado supaprastinant tarimą.
== Istorija ==
Sovietmečiu Lampėdžiuose veikė poilsio namai, „Inkaro“ avalynės kombinato profilaktoriumas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miesto dalį - lietuviškoje Vikipedijoje.


Atsitiktiniai kelių turai

1224 (Vikonys-Piktagalys-Naujonys)
2017 (Medininkai-Pajieslys-Guptilčiai)
5124 (Putinai-Slabadai-Janukiškiai-Barzdai)
3601 (Rokiškis-Juodupė-Onuškis-*Ilzenbergas)
2222 (Vėžaičiai-Mikoliškiai-Kartena)
4006 (Kuršėnai-Dirvonėnai-Raudėnai-Tryškiai)
3019 (Mairiškiai-Žibartoniai-Gudžiūnai)
3803 (Pajotijai-Gelgaudiškis)
148 (Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis)
4305 (Musninkai-Čiobiškis-Gelvonai-Vytinė)