Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Šiaulių rajono savivaldybė » Kuršėnų miesto seniūnija » Kuršėnai (2022)      

Apie miestą

Kuršėnai – miestas Žemaitijoje, Šiaulių rajono savivaldybėje, 25 km į vakarus nuo Šiaulių. Tai didžiausias Lietuvos miestas, nesantis savivaldybės centru. Kuršėnų miesto seniūnija, yra kaimiškosios seniūnijos centras. Mieste stovi Kuršėnų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1933 m.), yra parkas, veikia Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Kalendorių muziejus, kultūros centras, vaikų globos namai, paštas. L. Ivinskio aikštėje – paminklas Laurynui Ivinskiui (1960 m., skulptorius Petras Aleksandravičius, architektas S. Ramūnis). Yra mechanikos gamykla, statybinių medžiagų kombinatas, pieninė. Kuršėnai nuo seno garsėja puodininkystės amatu; juose yra Bronės ir Broniaus Radeckų keramikos muziejus.
== Etimologija ==
Aišku, kad miesto vardas yra susijęs su kuršiais, tačiau nežinia, ar jis kilęs tiesiogiai nuo kuršių genties vardo, ar nuo pavardės Kuršas, Kuršys, Kuršis ar netgi Kuršėnas (taigi, galimai asmenvardinis vietovardis). Tai galėjo būti ir latvių gyvenvietė.
Liaudies etimologija mena, kad kadaise pievos buvo užpiltos lietaus ir sugadinusios šieną, o atlėkę žmonės šaukė „Kur šienas?! Kur šienas?!“ Taip žmonės galėję rėkti ir dėl to, kad kartą Venta nuplovusi sugrėbtą šieną. Taip pat pasakojama, kad šiose apylinkėse gyvenęs lietuvių milžinas Kuršis, nuo kurio vardo ir apylinkės imtos vadinti.
== Geografija ==
Miestas įsikūręs abipus Ventos (vingiuoja miestu iš pietryčių į šiaurės vakarus), prie kelio A11 Šiauliai–Palanga . Per Ventą ties Kuršėnų dvaru nutiestas automobilių transporto Stasio Raštikio tiltas, modernus Kuršėnų pėsčiųjų tiltas. Didžiausios miesto dalys (priemiesčiai) – Daugėliai ir Pavenčiai. Kuršėnuose yra dvi geležinkelio stotys:
Pavenčių geležinkelio stotis – į pietus nuo centro, prie geležinkelio į Klaipėdą (Kužių–Kretingos geležinkelis);
Kuršėnų geležinkelio stotis – į šiaurės rytus nuo centro, Drąsučiuose, prie geležinkelio į Mažeikius (buvęs Liepojos–Romnų geležinkelis).
Rytiniame miesto pakraštyje telkšo Kuršėnų karjerų tvenkiniai. Yra molio telkinys.
== Istorija ==
Miestas ir apylinkės įeina į senovės žemaičių genties gyvenamos teritorijos ribas. Kuršėnai pirmą kartą minimi XII a. (istorikas S. Zajančiovskis). Nuo XIV a. čia buvo LDK dvaras. 1523 m. pastatyta medinė bažnyčia. 1561–1563 m. Kuršėnai jau žinomi ir kaip miestelis. 1564 m. karalius Žygimantas Augustas atidavė dvarą Despot-Zenavičiams, vėliau jis atiteko Pacams, dar vėliau Gruževskiams, kurie jį valdė iki pat II pasaulinio karo.
1824 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, kuri per I pasaulinį karą buvo sugriauta. Kuršėnai ypač sparčiai ėmė vystytis XIX a. pabaigoje, pro miestą nutiesus Liepojos–Romnų geležinkelį. Tuo metu buvo Kuršėnų dvaras ir miestelis Šiaulių apskrities Kuršėnų valsčiuje.
Kuršėnuose 1919 m. liepos 26 d. pasirodė pirmasis Lietuvoje bermontininkų būrys. 1939 m. įkurta biblioteka.
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Mieste veikė Pavenčių cukraus fabrikas, Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas, „Jiesios“ keramikos gamyklos cechas.
1994 m. spalio 24 d. Prezidento dekretu patvirtintas Kuršėnų herbas. 2014 m. prie miesto prijungta Ringuvėnų gyvenvietė.
== Švietimo ir ugdymo įstaigos ==
Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija
Pavenčių vidurinė mokykla
Daugėlių pagrindinė mokykla
Kuršėnų Stasio Anglickio pagrindinė mokykla
Kuršėnų politechnikos mokykla
== Sportas ==
=== Futbolas ===
FK „Venta“ Kuršėnai
FK „Venta-Grafų Baldai“ Kuršėnai
=== Krepšinis ===
SK „Kristalas“ („Granulta-Grafų baldai“)

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.