Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kretingos rajono savivaldybė » Darbėnų seniūnija » Kumpikai (2021)      

Apie kaimą

Apie kaimą Telšių rajone žr. Kumpikai (Telšiai).
Kumpikai – kaimas šiaurinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 4 km į pietvakarius nuo Grūšlaukės, kelio 2311 Darbėnai–Grūšlaukė dešinėje pusėje, prie Šlaveitos ir Narmanšakės upių. Seniūnaitijos centras. Veikia biblioteka (nuo 2018 m. spalio 31 d. uždaryta).
== Etimologija ==
Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Kumpikas daugiskaitos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Kąmpiki, Kumpiki, rus. Кумпики, Кумпейки, Кумпикай, liet. Kumpikai, žem. Kompėkā.
== Geografija ==
Kaimas įsikūręs lygumoje. Iš vakarų ir pietų jis ribojasi su Šlaveitų, šiaurėje – Latvelių, šiaurės rytuose – Smeltės, pietvakariuose – Knėžų ir Akmenalių kaimais, vakaruose – Grūšlaukės mišku. Centrine kaimo dalimi prateka Šlaveita ir dešinysis jos intakas Narmanšakė, o vakariniu pakraščiu – Ąžuolupis (dešinysis Akmenos intakas). Vakariniu pakraščiu praeina kelias 2327 Vaineikiai–Grūšlaukė–Medininkai , palei šiaurinė pakraštį – kelias 2311 Darbėnai–Grūšlaukė , o centrine dalimi juos jungia 2325 privažiuojamasis kelias prie Kumpikų nuo kelio 2311 Darbėnai–Grūšlaukė .
== Istorija ==
Šalia senųjų kapinių rastas akmens kirvis liudija, kad kaimo žemėse žmonių gyventa dar I tūkstantmetyje prieš mūsų erą.
Kaimas įkurtas XVI a., Valakų reformos metu. Pirmąkart pažymėtas 1568 m. Žygimanto Augusto Telšių valsčiaus vakarinės dalies valdų žemėlapyje. Vėliau priklausė Salantų, nuo 1675 m. iki XIX a. – Grūšlaukės dvarui.
1750, 1821 ir 1843 m. buvo 33, 1846 m. – 27, 1866 m. – 22 dūmai. Rytinėje kaimo dalyje, plėšininėje ganyklų ir miško žemėje XVIII a. pab. – XIX a. pr. susiformavo vienkieminis Kumpikų Medsėdžių užusienis.
1870 m. kaime buvo 98 revizinės sielos (valstybės prievolininkai), valstiečiai valdė 336 rėžius žemės. 1918 m. pradėjo veikti Kumpikų pradinė mokykla. 1923 m. kaime buvo 34 ūkiai.
Nuo XX a. 5 deš. pabaigos kaimas buvo Raudonosios vėliavos kolūkio administracinis ir gamybinis centras. Jį prijungus prie Kašučių kolūkio, tapo pagalbine ūkio gyvenviete. 1972 m. iš Šlaveitų perkelta biblioteka, veikė Kretingos rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos parduotuvė, kultūros namai, pradinė mokykla (2004 m. reorganizuota į Darbėnų vidurinės mokyklos Kumpikų pradinio ugdymo skyrių, kuris 2008 m. uždarytas).

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.