
Kulautuva – miestelis Kauno rajono savivaldybėje, 19 km į vakarus nuo Kauno, 2 km į pietvakarius nuo kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , dešiniajame Nemuno krante, pušų slėnyje. Kulautuvos seniūnija. Veikia Kulautuvos vidurinė mokykla, Kulautuvos biblioteka (nuo 1940 m.), paštas (LT-53093), sveikatingumo ir rekreacijos takas (3 km link Tamaros kalno), Kulautuvos reabilitacijos klinika (apie 100 vietų, veikia nuo 2014 m.), miestelio bendruomenė, kaimo turizmo sodyba „Miško svetainė“. Yra rekolekcijų namai, Kulautuvos vaikų tuberkuliozės ligoninės mokykla, Jaunimo namai, girininkija, kapinės. Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečio paminklas stovi miške prie šiaurinio įvažiavimo (paminklas žuvusiesiems už Lietuvos laisvę, pastatytas 1938 m., atstatytas 1989 m.), stovi Madonos (Švč. Mergelės Marijos) paminklas (pastatytas 1934 m., skulptorius Stasys Stanišauskas, atstatytas 1990 m. 1956 m. Madonos statula perkelta į bažnyčios šventorių).
== Etimologija ==
1364 m. Vygando Marburgiečio kronikoje minimas Kalanten kaimas Paštuvos žemėje. Vėliau pavadinimas įvairuoja: Galanten (1370 m.), Golanten (1372 m.) ir kt. Rytų slavų kalbose XVI a. pabaigoje pasirodo priesaga -av- (Колотово, 1578 m.). 1610 m. Vilkijos valsčiaus dokumente minima pavardė Kolotovskis, tikriausiai kilusi nuo gyvenvietės vardo. Dabartinė miestelio lytis Kulautuva aptinkama nuo 1854 m.
Bronius Kviklys teigė, kad senovėje lietuviai gyvenvietę vadino Kulautai (pavardės Kulautas daugiskaita), tačiau tokia pavardė neaptinkama jokiuose raštuose. Labiau tikėtina, kad pavadinimo šaknis buvo kal- arba kol- (slaviškai), bet ne kul-, ir yra kilusi nuo pavardės Kalanta, bet vėliau dėl slavų įtakos virto Kalantava, Kulautava ir galiausiai lietuviškesne lytimi Kulautuva.
Liaudies etimologija sieja miestelio vardą siejamas su žodžiu kultuvė – pasakojama, kad senovėje moterys, Nemune plaudamos skalbinius, triukšmingai juos velėdavo kultuvėmis. Dėl to kultuvė pavaizduota ir miestelio herbe. Yra ir kita nuomonė, kad vietovė gavusi pavadinimą nuo veiksmažodžio kūlauti („gaudyti žuvis po ledu, jas pritrenkiant“).
== Geografija ==
Miestelis įsikūręs dešiniajame Nemuno krante, pušų slėnyje. Iš šiaurės ir rytų prie miestelio prieina Kulautuvos miškas.
== Istorija ==
Pirmąkart paminėta 1364 m. Vygando Marburgiečio kronikoje. Manoma, kad Nemuno saloje priešais Kulautuvą 1398 m. buvo pasirašyta Salyno sutartis tarp Vytauto Didžiojo ir kryžiuočių. XV a. minimas Kulautuvos palivarkas. XIX a. pabaigoje draudžiamąją lietuvių spaudą apylinkėse platino S. Bulota. Tuo metu Kulautuva buvo palivarkas Kauno apskrityje, priklausęs Šarakauskui.
Vasarviete tapo XX a. pradžioje. 1933 m. balandžio 21 d. oficialiai paskelbta poilsiaviete. Kurorto įkūrėju laikomas pulkininkas leitenantas Vytautas Augustauskas, kurio rūpesčiu paruoštas kurorto planas (projektavo Jonas Kova-Kovalskis), gatvės apsodintos liepomis ir baltosiomis akacijomis, iškastas tvenkinys, įsteigta mokykla. 1946 m. rugpjūčio 3 d. Kulautuva tapo miesto tipo gyvenviete (kaip vasarvietė). XX a. viduryje įkurti vaikų darželis, jaunimo namai, kultūros namai, vaikų tuberkuliozės ligoninė ir sanatorija „Kregždutė“, ambulatorija. Prie Kulautuvos – ant Nemuno šlaito Virbaliūnų kaime, vokiečių okupacijos metais ir pokariu veikė sklandytojų mokykla.
Sovietmečiu Kulautuvoje buvo rengiamos rajono dainų šventės. 1948–1949 m. SSRS valdžia ištrėmė 5 Kulautuvos gyventojus. Sovietinės okupacijos metais LKBK ir kitą draudžiamąją spaudą Kulautuvoje platino Alfonsas Svarinskas, Stasė Jasiūnaitė. 1993–1996 m. rasti Kulautuvos lobiai.
2001 m. patvirtintas Kulautuvos herbas, 2003 m. vasario 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 248 suteiktas miestelio statusas (iki tol oficialiai buvo miestas). 2005 m. pavasarį pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo panaudotas teletiltas sujungti LR Seimą ir Kulautuvos bendruomenę. 2017 m. vasario 22 d. Kulautuvai suteiktas kurortinės teritorijos statusas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Lakštingalos (2017, Panevėžio rajono savivaldybė)
Turgeliai (2012, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Linkuva (2022, Kauno miesto savivaldybė)
Užgiriai (2012, Marijampolės savivaldybė)
Purvininkai (2018, Prienų rajono savivaldybė)
Pryga (2020, Lazdijų rajono savivaldybė)
Šepeta (2019, Kupiškio rajono savivaldybė)
Žarėnai (2012, Telšių rajono savivaldybė)
Šilėnai (2017, Vilniaus rajono savivaldybė)
Aviliai II (2019, Zarasų rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Venciūnai nuo vandens bokšto
Gerkonių apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto žiemą
Verebiejai nuo vandens bokšto
Sartų ežeras nuo Sartų apžvalgos bokšto
Panorama nuo Prelomčiškės piliakalnio
Paliūniškis nuo naujojo vandens bokšto
Alanta nuo vandens bokšto žiemą
Babriškių apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Samanių apylinkės nuo vandens bokšto
Gerviškių apylinkės nuo senojo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
3530 (Bliūdžiai-Vengerskai)
228 (Dauparai-Gargždai-Vėžaičiai)
2704 (Seda-Barstyčiai-Salantai)
2412 (Akmeniai-Miliūnai)
3111 (Pumpėnai-Rinkūnai-Žadeikiai)
4316 (Zibalai-Beivydžiai)
4306 (Musninkai-Liukonėliai)
4812 (Želva-Tolučiai-Kiaukliai)
4019 (Varputėnai-Krikliai-Juozapava)
3416 (Mikoniai-Pakiršinėlis-Palonai)