Gyvenvietės informacija
Kuktiškės
Kuktiškių seniūnija
Utenos rajono savivaldybė
Gyventojų skaičius (2021): 391
Apie miestelį
Kuktiškės – miestelis Utenos rajono savivaldybėje, šalia kelio 111 Utena–Kaltanėnai–Švenčionys , 12 km į pietryčius nuo Utenos. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Kuktiškių šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1890 m.), veikia Kuktiškių pagrindinė mokykla, paštas (LT-28021), biblioteka, ŽŪB „Striupys“.
== Etimologija ==
Kaimas iki XX a. pradžios vadintas Kukutiškėmis, nors liaudies etimologija jį sieja su paukščiu kukučiu, tačiau miestelio pavadinimas tikriausiai yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Kuksos upės, pratekančios pro miestelį.
== Geografija ==
Per Kuktiškes į Galuonio ežerą teka Vyžinta, prateka Kuksa. 2 km į pietus nuo Kuktiškių yra Dumblio ežeras, į pietvakarius – Alksno ežeras. Pro Kuktiškes eina geležinkelis Utena–Švenčionėliai, plentas į Kaltanėnus. 2 km į pietus nuo miestelio yra Labanoro regioninis parkas. Stūkso Kuktiškių akmuo su dubeniu. Prie miestelio yra ir Kuktiškių kaimas.
== Istorija ==
Į šiaurę nuo miestelio yra I tūkstantmečio pr. m. e. – I tūkstantmečio Kuktiškių piliakalnis ir V–XII a. Kuktiškių pilkapynas.
Pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose Kuktiškės minimos 1387 m., kai Ldk Jogaila Kuktiškių apylinkes, Tauragnus, Labanorą, Molėtus ir kitas vietoves padovanojo Vilniaus vyskupui. Vilniaus vyskupui Kuktiškės priklausė iki 1841 m. Apie 1530 m. įsikūrė Tauragnų valsčiaus Kukutiškių palivarkas. XVI a. jau minimas Kuktiškių dvaras. 1604 m. pastatyta Kuktiškių bažnyčia.
1863 m. Kuktiškių apylinkėse veikė sukilėliai. XIX a. pabaigoje draudžiamąją lietuvių spaudą Kuktiškėse platino L. Misevičius. 1890 m. pastatyta dabartinė Kuktiškių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. XIX a. pabaigoje miestelį valdė Eleonora Jančiauskienė ir (iš dalies) miestiečiai, Kuktiškės buvo Švenčionių apskrities miestelis, valsčiaus centras.
1901 m. atidaryta Kuktiškių geležinkelio stotelė. Po II pasaulinio karo Kuktiškių valsčiuje veikė Vytauto apygardos Liūto partizanų rinktinės Lietuvos partizanai, 1945–1946 m. trumpai – apygardos štabas. 1945 m. įkurta biblioteka. 1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1945 m. įsteigta biblioteka, kultūros namai, paštas, medicinos punktas.
2002 m. patvirtintas Kuktiškių herbas.
== Architektūra ==
Medinėje lotyniškojo kryžiaus plano Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, pastatytoje 1890 m., yra:
neobarokinis altorius, 1863 m., meistras A. Zimodras; nuo 1895 m. stovi bažnyčios koplyčioje,
vėlyvojo baroko paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“, 1790 m., dail. P. Rozelinas,
skulptūra „Nukryžiuotasis“, XIX a. pabaiga, manoma, meistras A. Deveikis.
Bažnyčios šventoriuje yra medinis kryžius (1913 m., meistras A. Deveikis).
Nepriklausomybės paminklas su šv. arkangelo Mykolo skulptūra, pastatytas 1930 m., 1948 m. nugriautas, 1991 m. atstatytas (skulptorius Stasys Žirgulis).
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Šio puslapio adresas
Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.
2012-2013 metais ir 2017-2024 metais nufilmuotų vietovių sąrašai (PDF).
Atsitiktiniai gyvenviečių turai
- Jukneliškė (2018, Lazdijų rajono savivaldybė)
- Didžiasalis (2019, Ignalinos rajono savivaldybė)
- Raudondvaris (2020, Radviliškio rajono savivaldybė)
- Pakalupis (2012, Mažeikių rajono savivaldybė)
- Čičinai (2012, Jonavos rajono savivaldybė)
Populiariausi gyvenviečių turai
- Salos (2012, Rokiškio rajono savivaldybė)
- Biržai (2012, Biržų rajono savivaldybė)
- Videniškiai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
- Viešvilė (2012, Jurbarko rajono savivaldybė)
- Švenčionys (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)