
Kudirkos Naumiestis – miestas Suvalkijoje, Šakių rajono savivaldybėje, 25 km į pietvakarius nuo Šakių ir 19 km į šiaurės vakarus nuo Vilkaviškio, įsikūręs Šešupės ir Širvintos santakoje. 2 km į pietvakarius nuo miesto stūkso piliakalnis. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (J. Bagdono, Baltkalnio ir Centro). Urbanistikos paminklas. Stovi Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir buvęs basųjų karmelitų vienuolynas, veikia Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija, Marijampolės profesinio rengimo centro skyrius (Būbleliuose), biblioteka, paštas (LT-71049). Miesto centrinėje aikštėje stovi paminklas rašytojui, tautinio atgimimo skleidėjui Vincui Kudirkai, aplinkui aikštę yra parkas.
== Etimologija ==
Miesto vardo istorija įdomi tuo, kad beveik visą laiką tai buvo asmenvardinis vietovardis, nors vardas keitėsi ne vieną kartą.
Pirmasis kaimo vardas buvo Duliebaičiai (arba Duoliebaičiai, nuo vieno pirmųjų kaimo savininkų G. Duliebaičio, kurio pavardė kilusi nuo rytų slavų genties dulebų vardo), minimi 1561 m. Vėliau, 1639 m. karaliaus Vladislovo IV žmona Cecilija Renata, valdžiusi Jurbarko seniūniją, savo vyro garbei pavadino Vladislavovu (lenk. Władysławów; kai kurie šaltiniai nurodo, kad šis vardas priimtas tik 1643 m. kartu su herbu ir miesto teisėmis). Tačiau šis pavadinimas nelabai prigijo ir liaudyje žmonės vadino jį Naumiesčiu arba Naujamiesčiu („naujas miestas“, dar vadintas tiesiog Miestu; vok. Neustadt, lenk. Nowe Miasto).
XIX a. caro valdžia bandė sugrąžinti Vladislavovo vardą, kurį dar XVIII a. pabaigoje „nurungė“ Naumiestis, tačiau nepavyko, nors oficialiai miestas Vladislavovu vadintas nuo 1837 m. iki I pasaulinio karo. XIX a. pabaigoje Vincas Kudirka mini miestą kaip Naupilę (satyroje „Cenzūros klausimas“; plg. tuomet Marijampolė vadinta Senapile). 1900 m. miestas vadintas Naumiesčiu, nors įvairūs šaltiniai miestą vadino Vladislavovu iki pat 1917 m.
1934 m. miestui suteiktas dabartinis vardas – Kudirkos Naumiestis, rašytojo ir Lietuvos himno autoriaus V. Kudirkos garbei.
== Istorija ==
XVI a. iškirtus girią, dabartinio miesto vietoje įkurtas Duliebaičių kaimas, pirmąkart minimas 1561 m. spalio 12 d. Jurbarko seniūnijos ir Virbalio inventoriuje (gyveno 8 valstiečiai, tarp jų ir G. Duliebaitis). 1639 m. čia įkurtas Vladislavovas, kuris 1643 m. kovo 26 d. gavo Magdeburgo teises ir herbą. XIX–XX a. miestas buvo apskrities centras Suvalkų gubernijoje.
1934 m. suteiktas dabartinis miesto pavadinimas. 1937 m. įkurta biblioteka. Priešais Kudirkos Naumiestį, kitame Šešupės krante buvo Širvintos miestas, sugriautas II pasaulinio karo metu ir nebeatstatytas. Išlikęs miestus jungęs Širvintos tiltas.
1946 m. rugpjūčio 3 d. Kudirkos Naumiestis tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu mieste veikė linų fabrikas. 1993 m. LR prezidento dekretu patvirtintas dabartinis Kudirkos Naumiesčio herbas.
== Architektūra ir kultūra ==
Paminklas Vincui Kudirkai (pastatytas 1934 m., skulptorius Vincas Grybas)
Vinco Kudirkos muziejus
Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (pastatyta 1783 m., barokas)
Stačiatikių koplyčia, pastatyta nugriovus Šv. Aleksejaus cerkvę (1930 m.)
Parapijos katalikų koplyčia (~ 1900 m.) ir koplyčia–mauzoliejus (XIX a.) Meištų kapinėse
Vinco Kudirkos kapas miesto kapinėse
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas
Prano Sederevičiaus skulptūrų ansamblis
Kudirkos Naumiesčio gimnazijos muziejus
Vinco Kudirkos tiltas. Manoma, kad šis tiltas per Šešupę, vedantis link Mažosios Lietuvos žemių, yra minimas V. Kudirkos satyroje „Lietuvos tilto atsiminimai“
Širvintos tiltas Lietuvos-Rusijos pasienyje, statytas 1882 m.
Melno taikai skirtas paminklas (pastatytas 2022 m. Šešupės ir Širvintos upių santakoje)
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Panoviai (2012, Šakių rajono savivaldybė)
Degutinė (2012, Šakių rajono savivaldybė)
Miliškiai (2023, Šakių rajono savivaldybė)
Ilguva (2021, Šakių rajono savivaldybė)
Valenčiūnai (2021, Šakių rajono savivaldybė)
Šiaudinė (2023, Šakių rajono savivaldybė)
Naudžiai (2013, Šakių rajono savivaldybė)
Švarpliai (2023, Šakių rajono savivaldybė)
Papartynai (2021, Šakių rajono savivaldybė)
Lukšiai (2021, Šakių rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Senoji Varėna (2018, Varėnos rajono savivaldybė)
Drūlėnai (2023, Kupiškio rajono savivaldybė)
Birikai (2022, Telšių rajono savivaldybė)
Baltrimai (2021, Skuodo rajono savivaldybė)
Užubaliai (2024, Biržų rajono savivaldybė)
Naciūnai (2023, Biržų rajono savivaldybė)
Jiezno Kolonijos (2013, Prienų rajono savivaldybė)
Paežeriai (2012, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Keturvalakiai (2019, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Linksmučiai (2012, Pakruojo rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Strūna nuo senojo vandens bokšto
Panevėžys nuo Beržų 25 daugiabučio
Salakas nuo vandens bokšto
Rykantai nuo vandens bokšto
Stakliškių panorama nuo kalvos
Beižionys nuo vandens bokšto
Vyžuonų apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Noriūnai nuo vandens bokšto
Pragarėlė nuo vandens bokšto
Panorama nuo Ginučių piliakalnio
Atsitiktiniai kelių turai
3020 (Miežiškiai-Taruškos)
2612 (Višakio Rūda-Bagotoji-Antanavas)
3617 (Pandėlys-Aukštadvaris-Kvetkai)
3405 (Šiaulėnai-Šaukotas-Pašušvys)
166 (Plungė-Vėžaičiai)
1612 (Buivydžiai-Maldeniai-Jurdaičiai)
1931 (Rupinai-Jadagoniai-Pavilkijys-Kriūkai)
4308 (Kieliai-Avižonys-Šiauliai)
4310 (Bagaslaviškis-Neveronys-Mikalajūnai)
3212 (Tverai-Skaborai-Velaičiai)