Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kaišiadorių rajono savivaldybė » Kruonio seniūnija » Kruonis (2012)      

Apie miestelį

Kruonis – miestelis Kaišiadorių rajono savivaldybėje, 18 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, prie kelio 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas (nuo 1969 m., vietinės reikšmės, saugoma savitas gatvių tinklas, aikštės planas, jos tūrinė-erdvinė kompozicija, pražulni pastatų padėtis prie aikštės). Miestelio planas spindulinis, susiklostė XVII a. viduryje, gatvinio kaimo gale įkūrus miestelį. Kruonio centre – keturkampė aikštė. Stovi Kruonio Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčia (nuo 1919 m.), Kruonio Dievo Motinos Globėjos cerkvė (pastatyta 1927 m.), buvęs Kruonio bazilijonų vienuolynas, veikia Kruonio vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-56037), kultūros centras (nuo 2008 m.), buvusių Kruonio dvaro rūmų griuvėsiai prie pat gimnazijos pastato.
== Etimologija ==
Kadangi miestelis išsidėstęs prie Kruonės upelio, todėl ir susiformavo toks jo pavadinimas (vandenvardinis vietovardis). Istorikas Mykolas Balinskis miestelio pavadinimą kildino iš senovinio Nemuno upės pavadinimo Chronus, kuris minimas Vakarų raštuose, bet ši versija mažai tikėtina.
== Geografija ==
Miestelis įsikūręs prie Lapainios intako Kruonės upelio, jame telkšo Kruonio tvenkinys. Prie miestelio, 3 km į šiaurę, veikia Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.
== Istorija ==
XV a. prie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kruonio dvaro įsikūrė gyvenvietė. Karalius Kazimieras Jogailaitis 1472 m. pastatydino koplyčią. XVI a. viduryje matuojant valakus Trakų kunigaikštystėje iš padrikos gyvenvietės netoli Kruonio piliakalnio suformuotas Kruonio kaimas.
1570–1831 m. Kruonį valdė Oginskiai. 1570–1580 m. pastatyta stačiatikių cerkvė, 1610 m. – pirmoji Lietuvoje unitų bažnyčia (pastatė Teodoras Bogdanas Oginskis), 1629 m. prie jos įsteigtas unitų vienuolynas ir mokykla. Vietovė pažymėta 1613 m. Lietuvos žemėlapyje. XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje Teodoras Bogdanas Oginskis pasistatė mūrinius renesansinius dvaro rūmus.
XVII a. viduryje šiauriniame kaimo gale, kryžkelėje, įsikūrė Kruonio miestelis, pirmąkart minimas 1693 m., kai jame buvo sudėtingos formos turgaus aikštė su 18 sklypų, Kauno (4 sklypai), Strėvininkų (5 sklypai) ir Jiezno (14 sklypų) gatvės. 1787 m. miestelis degė. Nukentėjo per 1812 m. karą, Prancūzijos kariuomenė smarkiai apgriovė Oginskių dvaro rūmus, po to jie sunyko. 1852 m. atidaryta valdinė pradinė mokykla. XIX a. miestelis išaugo. Į vakarus nuo centro, už Kruonės susikūrė Naujojo Kruonio kaimas, kuris XX a. pradžioje jau skirstėsi į vienkiemius. 1897 m. miestelyje gyveno 549 žmonės, 1923 m. – 738. XIX a. Kruonis – Trakų apskrities miestelis, valsčiaus centras.
XIX a. pradžioje per Kruonį ir Rumšiškes nutiestas kelias, vedęs iš Alytaus į Kauną. Dovainonyse ir Kapitoniškėse (Kaišiadorių raj.) išlikusi apie 1 km atkarpa, užsibaigianti prie Kauno marių kranto.
Kruoniečiai aktyviai dalyvavo 1863–1864 m. sukilime. Už dalyvavimą sukilime daug miestelio gyventojų ištremta į Rusiją, o į jų vietą atkelti rusai kolonistai. 1920 m. liepos 18 d. ties Kruoniu Lietuvos kariuomenė nuginklavo lenkų brigadą, paėmė į nelaisvę 400 kareivių, 6 patrankas ir 254 arklius.
1924 m. įsteigta pradinė mokykla, 1927 m. miestelio pakraštyje pastatyta medinė stačiatikių Kruonio Dievo Motinos Globėjos cerkvė, 1939 m. įkurta biblioteka.
TSRS–Vokietijos karo pradžioje, Birželio sukilimo metu Kruonyje veikė lietuvių sukilėlių būrys (25 žmonės). Per karą miestelis degė. 1944 m. balandį prie Kruonio raudonųjų banditų nužudytas stačiatikių Pabaltijo egzarchas, Lietuvos ir Vilniaus metropolitas Sergijus Voskresenskis. 1944 m. rudenį miestelyje įsteigtas valsčiaus NKVD (milicijos) skyrius. Po karo Kruonio apylinkėse veikė Didžiosios kovos apygardos Kruonio rinktinės partizanai, Gojaus miškelyje buvo užkasti apie 30 žuvusių partizanų palaikai; 1990 m. įrengta memorialinė kompozicija. TSRS valdžia iš miestelio ir kaimo ištrėmė 25 gyventojus.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, pastatyti kultūros namai, pirminės sveikatos priežiūros centras. 1946 m. veikė garinis malūnas, avikailių raugykla, lentpjūvė, progimnazija. 1969 m. paskelbtas urbanistikos paminklu. 1978 m. pradėta statyti Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.
2007 m. patvirtintas Kruonio herbas.
== Architektūra ==
Miestelio planas spindulinis, susiklostė XVII a. viduryje, gatvinio kaimo gale įkūrus miestelį. Kruonio centre – keturkampė aikštė. Svarbiausi statiniai:
Renesansinėje vienanavėje lotyniškojo kryžiaus plano Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje, pastatytoje 1610 m., 1764 atstatyta ar perstatyta, 1836 m. perstatyta, architektas K. Gregotovičius – suderintos stačiatikių cerkvių ir katalikų bažnyčių formos. Bažnyčioje yra renesansiniai B. Oginskio (XVII a. pradžia) ir S. L. Oginskio (XVII a. vidurys, turi baroko elementų) antkapiniai paminklai, medinė skulptūra „Nukryžiuotasis“ (XIX a.), pasidabruota barokinė taurė (1749 m.).
Medinėje cerkvėje yra ikona „Kazanės Dievo Motina“ su aptaisu (XVIII a. pabaiga – XIX a. pradžia).
Smuklės pastatas, XIX a.
Miestelyje išliko buvusių Kruonio dvaro rūmų griuvėsiai.
Koplytstulpis sovietinės okupacijos aukų atminimui.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.