
Krosna – miestelis Lazdijų rajono savivaldybėje, prie kelio 131 Alytus–Simnas–Kalvarija , 8 km į vakarus nuo Simno. Seniūnijos centras. Stovi Krosnos Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (pastatyta 1842 m.), veikia vaikų darželis „Eglutė“, paštas (LT-67071), medicinos punktas, žirgynas, kuriame veisiami Trakėnų veislės žirgai, nuo 1997 m. rengiamos kasmetinės konkūrų varžybos. Rugsėjo 21 d. parapija švenčia savo globėjo šv. Mato atlaidus.
== Etimologija ==
Kaimo pavadinimas – vandenvardinis vietovardis, kildinamas iš upėvardžio Krosnà.
== Geografija ==
Netoliese yra Žuvinto draustinis, 4 km į šiaurę nuo Krosnos yra Žuvinto biosferos rezervatas. Į pietryčius nuo Krosnos yra Kalniškės miškas, jame nuo 1974 m. aptvertoje teritorijoje apgyvendinti muflonai. Per miestelį teka Sūrava, įteka į Buktos pelkę. Per Krosną eina Užnemunės geležinkelis, plentai į Alytų, Marijampolę, Kalvariją, kaimo vakaruose buvo Krosnos II geležinkelio stotelė, rytuose – Krosnos geležinkelio stotelė.
== Istorija ==
Krosna pradėjo kurtis XVI a. (minima kaip Krasnica), per Valakų reformą paskirtas sklypas, vad. Krosnos atmata, 1595 m. leista kurti gyvenvietę. 1602 m. minima Krosna, 1688 m. – Krosnos dvaras ir kaimelis. 1650–1655 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. 1760 m. įsteigta parapija. Miestelis ėmė augti XIX a., ypač nuo 8-ojo dešimtmečio, kai pro jį 1870 m. buvo nutiestas plentas Marijampolė–Alytus, 1897–1900 m. plentas į Kalvariją, 1897–1901 m. ir geležinkelio linija Alytus–Suvalkai. XIX a. pabaigoje Krosna – kaimas ir palivarkas, Kalvarijos apskrities Krosnos valsčiaus centras.
XX a. pradžioje daug vietos gyventojų dalyvavo nepriklausomybės kovose. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Tauro apygardos Vytauto rinktinės Lietuvos partizanai. 1945 m. gegužės 16 d. prie Krosnos įvyko mūšis, kuriame dalyvavo 80 Lietuvos laisvės gynėjų ir virš 400 enkavedistų. Nemažai partizanų (tarp jų ir moterų) žuvo, kitiems pavyko prasiveržti iš apsupties ir pasitraukti į miškus.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1947 m. įkurta biblioteka. 1950 m. įsteigta septynmetė mokykla, vėliau aštuonmetė, 1969–1996 m. vidurinė, 1996–2001 m. progimnazija, nuo 2001 m. Krosnos pagrindinė mokykla.
2002 m. patvirtintas Krosnos herbas.
== Architektūra ==
Klasicistinėje Šv. apaštalo ir evangelisto Mato bažnyčioje, pastatytoje 1842 m., 1913 m. pristatyti bokštai, yra paveikslas „Švč. Mergelė Marija Škaplierinė“, medinė skulptūra „Mykolas Arkangelas“ (XIX a.).
Medinis kryžius su koplytėle, 1928 m.
Miestelio centre yra paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, 1999 m.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Salos (2018, Lazdijų rajono savivaldybė)
Avižieniai (2018, Lazdijų rajono savivaldybė)
Noragėliai (2013, Lazdijų rajono savivaldybė)
Seirijočiai (2018, Lazdijų rajono savivaldybė)
Salos (2012, Lazdijų rajono savivaldybė)
Lapšius (2018, Lazdijų rajono savivaldybė)
Stebuliai (2018, Lazdijų rajono savivaldybė)
Kapčiamiestis (2012, Lazdijų rajono savivaldybė)
Dzūkai (2024, Lazdijų rajono savivaldybė)
Pryga (2020, Lazdijų rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Plutiškės (2012, Kazlų Rūdos savivaldybė)
Vainikai (2017, Kėdainių rajono savivaldybė)
Kalnėnai (2018, Alytaus rajono savivaldybė)
Virbalio Miesto Laukai (2024, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Jakubiškiai (2024, Varėnos rajono savivaldybė)
Linksmučiai (2017, Pakruojo rajono savivaldybė)
Dvarčionys (2018, Vilniaus miesto savivaldybė)
Lieplaukė (2012, Telšių rajono savivaldybė)
Pakusinė (2023, Marijampolės savivaldybė)
Toleikos (2023, Švenčionių rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Joniškis nuo centrinio vandens bokšto
Imbrado apylinkės nuo vandens bokšto žiemą
Paluknys nuo senojo vandens bokšto
Kapčiamiesčio apylinkės nuo vandens bokšto žiemą
Petruliškių apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Punžonių apylinkės (Akuotninkai) nuo priešgaisrinio bokšto
Zaraso ežeras nuo apžvalgos rato žiemą
Dubingiai nuo vandens bokšto
Pylimų apylinkės nuo kalvos šalia kryžiaus
Girsteitiškis nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
125 (Biržai-Raubonys)
1819 (Pakertai-Žostautai-Kalviai)
3403 (Šilėnai-Sidariai-Šiaulėnai)
4613 (Eigirdžiai-Mitkaičiai-Pievėnai-Tirkšliai)
3519 (Ariogala-Paliepiai-Ilgižiai)
139 (Kauno HE-Garliava)
3819 (Kirmiškiai-Turčinai)
4311 (Šešuolėliai II-Kiaukliai)
4509 (Tauragė-Dapkiškiai-Balskai)
1133 (Vaisodžiai–Raižiai–Butrimonys)