
Apie miestelį Šakių rajone žr. Kriūkai.
Kriukai – miestelis Joniškio rajono savivaldybėje, 15 km į šiaurės rytus nuo Joniškio, prie kelio 209 Joniškis–Žeimelis–Pasvalys , netoli sienos su Latvija. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi maldos namai, pakeitę nugriautą Kriukų bažnyčią, Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas (pastatytas 1928 m., sovietmečiu nugriautas, atstatytas 1989 m.), veikia Kriukų pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-84037).
== Etimologija ==
Kalbininkai mano, kad Kriukai – asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo pavardės Kriukas. Liaudies etimologija byloja, kad pasak legendos, miestelio vardas kilęs iš senovės kalvių dievo Kriukio vardo.
== Geografija ==
Per Kriukus teka Lielupės intakai Šešėvėlė ir Šešėvė. Netoli miestelio yra ir Kriukų kaimas.
== Istorija ==
Duomenų apie pirmuosius gyventojus teikia miestelio šiaurinėje dalyje, dešiniajame Šešėvės krante esantys V a.–XIII a. Dvareliškių kapinynas ir Gilučių senkapis. Apylinkėse gyveno žiemgalių gentis. XI a.–XIII a. apylinkės priklausė Rytų Žiemgalos Upmalės žemei.
Kriukų kaimas žinomas nuo 1586 m. 1793 m. pastatyta Kriukų bažnyčia, 1936 m. perstatyta, 1993 m. viesulo sugriauta, pamaldos vyksta laikinoje koplyčioje. Kaimas iki 1842 m. priklausė Žemaičių vyskupijai. XIX a. pabaigoje Kriukai buvo Šiaulių apskrities miestelis, valsčiaus centras.
Draudžiamąją lietuvių spaudą Kriukų apylinkėse platino J. Savickas ir kiti. 1905 m. įvyko anticarinė demonstracija. 1907 m. nelegaliai veikė lietuvių knygynėlis, 1909–1912 m. – Joniškio ir Kriukų vaidintojų būrelis. 1916–1917 m. šalia Kriukų nutiestas Joniškio–Žeimelio siaurasis geležinkelis, įrengta Kriukų geležinkelio stotis. 1941 m. birželio mėn., 1948, 1949 m. ir 1951 m. TSRS valdžia ištrėmė 27 Kriukų gyventojus. Per Antrąjį pasaulinį karą 1941 m. rugpjūčio mėn. vokiečių okupacinės administracijos nurodymu Vilkiaušio miške netoli Joniškio nužudyta apie 200 Kriukų gyventojų žydų. Po Antrojo pasaulinio karo Kriukų apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos Voverės, vėliau Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės partizanai. 1945 m. gegužės 25 d. keletas Kriukų stribų, vadovaujamų milicininko Sankausko, pasitraukė pas partizanus.
1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 2005 m. patvirtinas Kriukų herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Skariai (2023, Joniškio rajono savivaldybė)
Gedvainiai (2023, Joniškio rajono savivaldybė)
Beržininkai (2012, Joniškio rajono savivaldybė)
Rudiškiai (2012, Joniškio rajono savivaldybė)
Jankūnai (2017, Joniškio rajono savivaldybė)
Darginiai (2013, Joniškio rajono savivaldybė)
Krampiai (2023, Joniškio rajono savivaldybė)
Maironiai (2019, Joniškio rajono savivaldybė)
Lankaičiai (2012, Joniškio rajono savivaldybė)
Maželiai (2017, Joniškio rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Barsukinė (2023, Marijampolės savivaldybė)
Stelmužė (2020, Zarasų rajono savivaldybė)
Vertimai (2013, Jurbarko rajono savivaldybė)
Negibėnai (2019, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Daunoriai (2020, Utenos rajono savivaldybė)
Vėliučionys (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Sirutiškis (2012, Kėdainių rajono savivaldybė)
Talačkoniai (2012, Pasvalio rajono savivaldybė)
Vilkablauzdė (2020, Utenos rajono savivaldybė)
Tulpiakiemis (2012, Ukmergės rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Miežionių apylinkės (Europa) nuo vandens bokšto
Venciūnai nuo vandens bokšto
Jašiūnai nuo vandens bokšto
Raubonys nuo vandens bokšto
Panorama nuo Parnidžio kopos
Skudutiškio apylinkės nuo vandens bokšto žiemą
Girsteitiškis nuo vandens bokšto
Kunigiškių apylinkės nuo vandens bokšto
Spengla nuo vandens bokšto žiemą
Ukmergė nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
4814 (Želva-Šešuoliai)
1228 (Leliūnai-Debeikiai-Trumbatiškis)
2312 (Kretinga-Raguviškiai-Budriai)
4610 (Žarėnai-Kuršai)
4105 (Šilalė-Žadeikiai)
2810 (Kirneilė-Pagaluonė-Gačkiškiai)
1422 (Pakiaunys-Krivasalis-Linkmenys-Antalksnė)
3016 (Žibartoniai-Ibutoniai)
2602 (Kazlų Rūda-Višakio Rūda-Bliuviškiai)
1232 (Kavarskas-Šeriai-Pravydžiai)