
Apie miestelį Šakių rajone žr. Kriūkai.
Kriukai – miestelis Joniškio rajono savivaldybėje, 15 km į šiaurės rytus nuo Joniškio, prie kelio 209 Joniškis–Žeimelis–Pasvalys , netoli sienos su Latvija. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi maldos namai, pakeitę nugriautą Kriukų bažnyčią, Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas (pastatytas 1928 m., sovietmečiu nugriautas, atstatytas 1989 m.), veikia Kriukų pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-84037).
== Etimologija ==
Kalbininkai mano, kad Kriukai – asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo pavardės Kriukas. Liaudies etimologija byloja, kad pasak legendos, miestelio vardas kilęs iš senovės kalvių dievo Kriukio vardo.
== Geografija ==
Per Kriukus teka Lielupės intakai Šešėvėlė ir Šešėvė. Netoli miestelio yra ir Kriukų kaimas.
== Istorija ==
Duomenų apie pirmuosius gyventojus teikia miestelio šiaurinėje dalyje, dešiniajame Šešėvės krante esantys V a.–XIII a. Dvareliškių kapinynas ir Gilučių senkapis. Apylinkėse gyveno žiemgalių gentis. XI a.–XIII a. apylinkės priklausė Rytų Žiemgalos Upmalės žemei.
Kriukų kaimas žinomas nuo 1586 m. 1793 m. pastatyta Kriukų bažnyčia, 1936 m. perstatyta, 1993 m. viesulo sugriauta, pamaldos vyksta laikinoje koplyčioje. Kaimas iki 1842 m. priklausė Žemaičių vyskupijai. XIX a. pabaigoje Kriukai buvo Šiaulių apskrities miestelis, valsčiaus centras.
Draudžiamąją lietuvių spaudą Kriukų apylinkėse platino J. Savickas ir kiti. 1905 m. įvyko anticarinė demonstracija. 1907 m. nelegaliai veikė lietuvių knygynėlis, 1909–1912 m. – Joniškio ir Kriukų vaidintojų būrelis. 1916–1917 m. šalia Kriukų nutiestas Joniškio–Žeimelio siaurasis geležinkelis, įrengta Kriukų geležinkelio stotis. 1941 m. birželio mėn., 1948, 1949 m. ir 1951 m. TSRS valdžia ištrėmė 27 Kriukų gyventojus. Per Antrąjį pasaulinį karą 1941 m. rugpjūčio mėn. vokiečių okupacinės administracijos nurodymu Vilkiaušio miške netoli Joniškio nužudyta apie 200 Kriukų gyventojų žydų. Po Antrojo pasaulinio karo Kriukų apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos Voverės, vėliau Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės partizanai. 1945 m. gegužės 25 d. keletas Kriukų stribų, vadovaujamų milicininko Sankausko, pasitraukė pas partizanus.
1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 2005 m. patvirtinas Kriukų herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Vaineikiai (2017, Joniškio rajono savivaldybė)
Maldeniai (2012, Joniškio rajono savivaldybė)
Skilvioniai (2017, Joniškio rajono savivaldybė)
Pošupės (2012, Joniškio rajono savivaldybė)
Mekiai (2013, Joniškio rajono savivaldybė)
Veršiai (2019, Joniškio rajono savivaldybė)
Mėdginai (2017, Joniškio rajono savivaldybė)
Kirnaičiai (2012, Joniškio rajono savivaldybė)
Maldeniai (2017, Joniškio rajono savivaldybė)
Satkūnai (2012, Joniškio rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Gargždai (2021, Klaipėdos rajono savivaldybė)
Jungėnai (2018, Kalvarijos savivaldybė)
Bedaliai (2021, Šakių rajono savivaldybė)
Gaižaičiai (2012, Joniškio rajono savivaldybė)
Paupys (2019, Raseinių rajono savivaldybė)
Pabaliai (2024, Šiaulių miesto savivaldybė)
Didžiuliai (2017, Raseinių rajono savivaldybė)
Kasbaraičiai (2024, Raseinių rajono savivaldybė)
Urnėžiai (2024, Kėdainių rajono savivaldybė)
Maleckažemis (2021, Utenos rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Beižionys nuo vandens bokšto
Biržūnai nuo vandens bokšto žiemą
Kupškio geležinkelio stotis nuo pėsčiųjų tilto
Lavėnai nuo vandens bokšto
Utenėlės apylinkės nuo vandens bokšto
Užukenės apylinkės nuo vandens bokšto
Kuktiškės nuo vandens bokšto
Skudutiškio apylinkės nuo vandens bokšto
Ceikiniai nuo senojo vandens bokšto
Dovainonys nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
2715 (Skuodiškiai-Ketūnai-Plinkšės)
108 (Vievis-Maišiagala-Nemenčinė)
2222 (Vėžaičiai-Mikoliškiai-Kartena)
1915 (Vandžiogala-Preišiogalėlė-Jonava)
3903 (Sližiūnai-Gerviškės-Narkuškės)
5119 (Teiberiai-Didvyžiai)
1402 (Linkmenys-Šakarva)
158 (Kelmė-Užventis)
2318 (Leliūnai-Juodupėnai-Erlėnai)
2111 (Ramučiai-Vidsodis-Luokė)