Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Pasvalio rajono savivaldybė » Krinčino seniūnija » Krinčinas (2019)      

Apie miestelį

Krinčinas – miestelis Pasvalio rajono savivaldybėje, 8 km į šiaurės rytus nuo Pasvalio, Mūšos dešiniojo intako Jiešmens kairiajame krante. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra biblioteka, paštas (LT-39055).
Krinčinas įsikūręs kelių Papyvesiai-Gulbinėnai ir Pajiešmeniai-Daujėnai sankryžoje. Šalia kaimo yra Krinčino viensėdis.
== Istorija ==
1554 m. minimas Versmių, vėliau – Paversmių kaimas, 1568 m. Ldk Žygimanto Augusto privilegija padovanotas į Didžiąją Lietuvos Kunigaikštystę pabėgusiam Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniam ir kariniam veikėjui Andrėjui Michailovičiui Kurbskiui; pavadintas Krinčinu, nors dokumentuose dar ilgai lygiagrečiai naudojamas ir lietuviškasis pavadinimas. Sūnus Dmitrijus Kurbskis 1611 m. įsteigė parapijinę mokyklą ir perstatė bei išpuošė bažnyčią, kurios kunigas minimas dar 1585 m. kovo 11 d. Upytės teismų knygoje, skyrė fundaciją bažnyčiai ir dotaciją bakalaurui. Mokykla veikė ir XVIII a. pabaigoje – XIX a. viduryje. Po Kurbskių Krinčiną valdė Podbereskiai, vėliau Karpiai ir kt.
1625 m. Krinčiną nusiaubė Švedijos kariuomenė. 1781 m. Krinčino klebonas, Kupiškio dekanas, Kuršo kanauninkas Jeronimas Šarkevičius pastatė naują mūrinę Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią, kuri tebestovi ir šiandien. 1792 m. Krinčinas gavo miesto teises. 1866–1872 m. Krinčino vikaras buvo, draudžiamosios lietuvių spaudos platintojus rėmė ir pats religinę literatūrą platino Antanas Vienažindys. XIX a. pabaigoje Krinčinas – miestelis Panevėžio apskrities Gulbinų valsčiuje.
1916 m. įsteigta pradžios mokykla, 1945–1949 m. progimnazija, 1949–1993 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1993 m. Krinčino Antano Vienažindžio pagrindinė mokykla.
1919–1950 m. Krinčinas buvo valsčiaus centras. 1940 m. įkurti kultūros namai, biblioteka. Po Antrojo pasaulinio karo Krinčino apylinkėse veikė Algimanto (vėliau Vyčio) apygardos Žaliosios rinktinės partizanai. 1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, kolūkiui ilgą laiką vadovavo Jonas Čiulevičius. Pastatytas paštas, ambulatorija.
2012 m. spalio 26 d. LR prezidentė patvirtino Krinčino herbą.
== Architektūra ==
Dvibokštėje bazilikinėje vėlyvosios baroko formų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, pastatytoje 1782 m., yra paveikslų („Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“, kun. J. Šarkevičiaus portretas, abu XVIII a., „Nukryžiuotasis“ XIX a.), barokinė taurė (XVII a. – XVIII a.), monstrancija (XX a. pradžia); ant bažnyčios – vėjarodė (1781 m.).
Bažnyčios šventoriuje:
tvora su vartais, ant vartų XIX a. ornamentuotas kryžius,
koplytstulpis su Šv. Jono Nepomuko, Šv. Roko, Švč. Mergelės Marijos, Jėzaus Kristaus skulptūromis, XIX a. pabaiga,
istorizmo krypties varpinė, 1908 m.
Medinis vaistinės pastatas, 1929 m., dabar Eugenijaus ir Leonardo Matuzevičių memorialinis muziejus.
Į rytus nuo Krinčino yra Barklainių parkas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.